„Aš tikiuosi, Seime svarstydami mes priartėsime prie tų rodiklių. Dabar taško tikrai nededu“, – sakė jis ir pasvarstė, kad tuomet „galbūt galės pasirašyti“ atnaujintą 2017-ųjų švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Ją tuomet pasirašė šešios švietimo profsąjungos, iš kurių viena – dabar vadovaujama E.Milešino.
Antradienį švietimo ministras A.Monkevičius kartu su dviejų švietimo profsąjungų lyderiais lankėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje.
Įsipareigojo įgyvendinti tik galiojančią sutartį
Jis tikino, kad nėra įsipareigojęs įgyvendinti kolektyvinės sutarties, kuri parengta, bet nepasirašyta. Nors, pagal Vyriausybės teisininkų išaiškinimą, ministras ją pasirašyti gali be kokių nors specialių įgaliojimų.
„Mano įsipareigojimas galioja veikiančiai sutarčiai. O naujos sutartys yra nepasirašytos, nes ten yra dalykai, dėl kurių aš vienas negaliu prisiimti atsakomybės“, – paaiškino A.Monkevičius.
Kitąmet, jo teigimu, pagal dabartinį biudžeto projektą, pedagogų algos augs 9,2 proc. Nors tai esą netenkina ir paties ministro.
„Jau dabartiniame projekte, kurį pateikė Vyriausybė, mokytojų darbo užmokesčio augimas yra ne toks, kokio aš, kaip ministras, galbūt siekčiau“, – dėstė jis, bet sakė negalintis neatsižvelgti į Vyriausybės, Finansų ministerijos paskaičiavimus.
„Šiuokart [prioritetai] yra labai orientuoti į socialiai jautrias visuomenės grupes. Tą matydami, mes pateikėm projektą, kuriame mokytojų darbo užmokesčio augimas yra daugiau kaip 9 proc., lyginant su praeitais metais“, – teigė A.Monkevičius. Jis tikino negalėjęs „kažkokiu būdu generuoti pajamas, kad augimą būtų galima matyti per koeficientus“.
Abejoja, ar bus įgyvendinta ir 2017-ųjų sutartis
Nuo kitų metų rugsėjo didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 20 proc., o vėlesniais metais – dar po 10 proc. reikalavo Švietimo darbuotojų profsąjunga. Švietimo ministerija paskelbė dėl koeficientų augimo radusi kompromisą – didinti po 10 proc. tiek 2020, tiek 2021 metais.
Kitąmet švietimo biudžetas turėtų augti 3,2 proc. ir pagal augimą atsidurti septintoje vietoje tarp visų sričių. Ministras, klausiamas, ar švietimas šiai Vyriausybei – prioritetas, nuo atsakymo išsisuko.
Būtent šitaip mes ir kėlėme klausimą ir komitete, ir Vyriausybėje, kad tikrai norėtume kitokio augimo.
„Šitaip užduoti klausimą galima, ir aš manau, kad būtent šitaip mes ir kėlėme klausimą ir komitete, ir Vyriausybėje, kad tikrai norėtume kitokio augimo. Ir pirmiausia, kas man atrodo svarbu yra, pradėti didinti darbo užmokestį per koeficientus“, – teigė A.Monkevičius.
Jis žadėjo, kad 2017 metais patvirtina švietimo kolektyvinė sutartis bus įgyvendinta, tačiau su išlyga.
„Manau ta, kuri galioja, turėtume ją įvykdyti. Aišku, ten yra labai sudėtingas dalykas, kada yra įsipareigojimas nuo BVP didinti ta apimtimi. Tai yra gana sudėtinga. Tai padaryti gana keblu, pirmiausia todėl, kad struktūrinė parama Lietuva mažėja“, – dėstė A.Monkevičius.
„Negaliu trauktis“
E.Milešino teigimu, būtent ta išlyga ir rodo, kad net ir galiojanti kolektyvinė sutartis nebus įgyvendinta.
„Yra vienas punktas kiekvienais metais didinti švietimo finansavimą, kad iki 2030 metų pasiektumėm 6 proc. BVP. Kitų metų biudžete yra mažinimas švietimo finansavimas. Nešnekant apie visus kitus punktus, jau šitas punktas nevykdomas“, – atkirto jis.
Posėdžio metu A.Monkevičius kelis kartus buvo paklaustas, ar prisiims atsakomybę, jei švietimo bendruomenei duotų pažadų neįgyvendins.
„Frakcijos išsakytas požiūris, kad tie pinigai atsirastų – suprantama, opozicinė frakcija taip ir turi reikalauti. Tačiau mano uždavinys – kad mokytojų atlyginimai augtų, didėtų“, – vėliau žurnalistams komentavo ministras.
-
A.Monkevičius pripažįsta: 2020-ųjų biudžete neįgyvendinti susitarimai dėl mokytojų algų
-
Premjeras siūlo pedagogams „sėsti ir kalbėtis“, nes streikas rezultatų neduos
-
A.Navicko vadovaujama švietimo profsąjunga svarsto tris variantus: streikas – vienas jų
-
Švietimo darbuotojų atsakas premjerui: „Jis vaizduoja pamiršęs tai, ką jau yra įsipareigojęs“
-
Politikai ir profsąjunga nesutaria, ar pažadas kelti pedagogų algas teisiškai galioja
-
Apie 10 tūkst. pedagogų žada streiką, jeigu politikai netesės duotų pažadų
Klausiamas, ar prisiims atsakomybę, jei mokytojai surengs streiką, jis atsakė: „Aš visada prisiimu atsakomybę, nieko nepadarysi. Aš esu atsakingas už šią sritį. Negaliu trauktis. Turiu kalbėtis su profsąjungom, derinti veiksmus, kad išvengti šitų kraštutinių formų.“
Rėmėsi strategija, patvirtinta Vyriausybės
Jei streikas vyktų, didžiausią jo žalą A.Monkevičius teigė matantis vaikams.
„Vaikams, pirmiausia, tai yra žala. Aš manau, turėtume vengti šito. Kita vertus, nieko nepadarysi, tai yra demokratinės visuomenės atributas. Bet darysiu viską, kad tartis ir rasti sprendimus“, – žadėjo jis.
Atnaujintą kolektyvinę sutartį Švietimo ministerija ir dvi profsąjungos parengė šių metų spalio 1-ąją. Tačiau Vyriausybės Socialinės politikos grupė paragino toliau derinti sutartį ir atsižvelgti į Finansų ministerijos pastabas. Pastaroji šios sutarties įgyvendinimui nenumatė visų prašomų lėšų.
Švietimo ministerija, anot A.Monkevičiaus, nepaisydama Finansų ministerijos prieštaros, profsąjungų reikalavimus į sutartį įtraukė remdamasi Vyriausybės patvirtinta viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija. Tiesa, Seimas jos kol kas nepalaimino.
A.Navickas: siūloma derėtis dėl prastesnių sąlygų
Apeliuodamas į tai, kad Ministrų kabinetas patvirtino minėtą strategiją, Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis A.Navickas teigė nemanantis, kad suinteresuotos pusės apskritai turi dar dėl ko derėtis.
„Derybos, nemanau, kad gali apskritai vykti, dėl to, kad Vyriausybė patvirtino strategiją, kurioje numatė atlyginimų didinimą, ir dabar siūloma derėtis dėl prastesnių sąlygų, negu numatoma strategijoje. Tai skamba absurdiškai“, – rėžė jis.
A.Navicko vadovaujama profsąjunga dar svarsto streiko galimybę. E.Milešino – streiką žada lapkričio viduryje. Ar ją kas nors atbaidytų nuo šio siekio?
„Jokių pažadų nereikia, yra susitarimai, jie turi būti vykdomi. Jeigu grįš biudžetas į Vyriausybę po Seimo narių pasiūlymų, ir mes matysim, kad ten įsipareigojimai vykdomi, 117 mln. eurų yra rasta, jokių streikų ir nebus“, – teigė jis.
E.Milešinas: buvo ieškoma kompromisų
Profsąjungos lyderio manymu, Švietimo ministerija, žinodama, kad pedagogų norai yra nerealūs, turėjo iš karto apie tai informuoti. Esą būtų ieškota kompromiso.
Jei žinojo, kad nerealu surasti, tada, kada buvo tariamasi, tada reikėjo atvirai sakyti.
„Jei žinojo, kad nerealu surasti, tada, kada buvo tariamasi, tada reikėjo atvirai sakyti [...]. Tada ieškom kompromiso. Ir tuo momentu, kai vyko derybos, mes tikrai nusileidom, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, auklėtojoms sutarėm, kad ne nuo sausio 1 dienos susilygina su mokytojų atlyginimai, o nuo rugsėjo 1 dienos. Kompromisų buvo ieškoma“, – pakartojo jis.
Siekiant įgyvendinti švietimo darbuotojų lūkesčius, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio manymu, vertėtų stabdyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą, nors jis ir taip turėtų augti mažiau nei planuota – ne 100, o 50 eurų.
„Dalį tikrai galima buvo finansuoti [...] iš NPD lėtesnio augimo ar apskritai jo sustabdymo tam kartui. Tol, kol mes galėtume adekvačiai finansuoti viešąjį sektorių. Ten yra didieji pinigai. Apie pusė milijardo eurų kasmet“, – nurodė jis, pridurdamas, kad stabdymas – bendro sutarimo reikalas.
Finansų ministerijos duomenimis, dėl planuojamo NPD didinimo, valstybės ir savivaldybių biudžetai 2020 metais neteks apie 117 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Graso streiku
A.Navicko vadovauja Švietimo darbuotojų profsąjunga dėl nesutarimų keičiant etatinio apmokėjimo sandarą, didinant mokytojų pareiginės algos koeficientus, mažinant mokinių skaičių klasėse svarsto skelbti streiką.
Kita profsąjunga – vadovaujama E.Milešino – streiką planuoja lapkričio viduryje. Anot profsąjungos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje šakos kolektyvinėje sutartyje įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numatė papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyti tik 55,5 mln. eurų.
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, sutarties turinys biudžete neatsispindi, nes Švietimo ministerija negavo Vyriausybės įgaliojimų ją pasirašyti.
