Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.
„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu, lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija labai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Pranešime cituojamas Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs COVID-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.
„Turime informacijos, jog savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ – pranešime cituojamas mokytojas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę skelbė, kad šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė tuomet tvirtino, kad didžiąją dalį sudaro užsikrėtusieji mokyklose ir darželiuose. Iš 3,7 tūkst. atvejų ugdymo įstaigose 55 proc. sudarė moksleiviai, likusi dalis, 45 proc. – ugdymo įstaigų darbuotojai. Aukštosiose mokyklose užsikrėtusių skaičius nuo rugsėjo siekė per 600.
Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantinas šiuo metu pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.