Švietimo profsąjungos: tai ne nacionalinis susitarimas, o politinis švietimo pasidalijimo planas

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) reaguodamos į baigiamą rengti partijų susitarimą dėl švietimo, siūlo nevadinti jo nacionaliniu. Anot profesinių sąjungų, politikų už uždarų durų rengtas dokumentas negali būti laikomas nacionaliniu, nes jo rengime nedalyvavo švietimo bendruomenė ir visuomenė, rašoma profsąjungų pranešime žiniasklaidai.
Mokykla
Mokykla / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Nacionaliniu skambiai vadinamas susitarimas rengtas nesikonsultuojant su visuomene, o tik su pavieniais jos atstovais. Todėl laikytinas ne nacionaliniu susitarimu, o politiniu švietimo pasidalijimo planu, kuris veikiau atspindi kai kurių pavienių interesų grupių poreikius ir naudas nei realią naudą švietimo bendruomenei ar visai visuomenei“, – pabrėžia LAMPSS pirmininkas Prof.Dr. Sigitas Vaitkevičius.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas ragina politines partijas įsiklausyti ir suprasti, kad nacionaliniu susitarimas bus laikomas tik tada, kai jis bus pasirašytas po ilgalaikių diskusijų su visuomene ir švietimo bendruomene, suteikus joms teisę dar iki pasirašant pareikšti pastabas ir įvertinti susitarimo turinį.

Be to, profsąjungų lyderiai įsitikinę, kad susitarimas dėl švietimo ateities turės prasmę tik tada, kai politinės partijos aiškiai įsipareigos dėl švietimo ir mokslo finansavimo nuoseklaus ir ženklaus didinimo. Analogiškai, kaip tai buvo padaryta su investicijomis į krašto apsaugą.

„Deramas švietimo ir mokslo finansavimo augimo užtikrinimas yra vienintelis dalykas, kuris suteiktų prasmę susitarimui. Skambūs politikų lozungai situacijos švietime negerina ir jų pasirašymas niekaip nesusijęs su jų įgyvendinimu švietime, nes politikai tam neturi jokių galių ar įtakos. Jau dabar matome kaip Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bando spręsti švietimo problemas perdėliodami švietimo finansavimą iš vienos eilutės į kitą. Tai yra švietimo problemų sprendimo maskavimas ir darbo imitavimas“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinės sąjungos laikosi nuostatos, kad susitarimu galima vadinti tik aukšto lygio aiškų ir kryptingą susitarimą, kurio įgyvendinimui ir finansavimui pritaria ne tik partijos, bet ir visa visuomenė.

Paskubomis parengtas abstrakčių tezių juodraštis, pavadintas nacionaliniu susitarimu, neatlaiko elementarios kritikos. Dabartiniame dokumente, kurį ruošiamasi pasirašyti, neaiški valstybės švietimo vizija, finansavimo politika, reali veiklų apimtis, neaiškūs vykdytojai, pasiektas rezultatas ir jo nauda švietimo sistemai bei visuomenei.

Profesinės sąjungos ragina parengtą juodraštį pirmiausiai pateikti visuomenei svarstyti ir nebijoti išgirsti jos nuomonę bei pastabas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų