„(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.
Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis.
Pokyčiai numato, kad nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.
-
Lietuvių kalbos pamokos: repas, portalų analizė ir „Tik Tok“ vaizdeliai
-
Nuo kitų mokslo metų – 300 eurų stipendijos vokiečių, prancūzų pedagogikos studentams
-
Prezidentūra nesutinka su siūlymais prastai besimokančiuosius siųsti į profesines mokyklas
-
Geriausieji: Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija ir atrankas vykdančios mokyklos
Taryba taip pat teikia siūlymą, kad įstatyme būtų įtvirtinta nuostata dėl privalomos pagalbos suteikimo tiems mokiniams, kurie nepasieks teigiamo įvertinimo pagrindinio ugdymo tarpinio patikrinimo metu.
„Taryba taip pat siūlo priimti papildomus sprendimus dėl pedagogų krūvių, kurie gali keistis dėl mokinių persiskirstymo tarp gimnazijų ir profesinio mokymo įstaigų bei peržiūrėti galiojančias normas dėl mokinių skaičiaus klasėje, atsižvelgiant į tai, kad siūlomais pakeitimais yra sudaromos galimybės mokiniui kartoti vienų metų kursą“, – rašoma pranešime.
Tarybos nuomone, Vyriausybės siūlomi Švietimo įstatymo pokyčiai turės poveikį ir aukštojo mokslo sektoriui, todėl būtina artimiausiu metu peržiūrėti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius, susijusius su studijų norminėmis kainomis ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vietų nustatymu.
Kalbant apie pokyčius profesinio mokymo srityje, Švietimo taryba nurodo, kad pakeitimuose turi būti įtvirtintos įstatyminės nuostatos, kurios padėtų užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, siekiant, kad asmenys profesinėse mokyklose galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją, o vėliau galėtų siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio.
„Taryba iš esmės pritaria siūlomiems pokyčiams, tačiau pažymi, kad pakeitimų tikslas turi būti susijęs su pažanga. Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę“, – teigiama pranešime.
