Jis trečiadienį komentavo žurnalo „Reitingai“ paskelbtus duomenis apie 19 šalies gimnazijų, kuriose per dešimtmetį mokiniai negavo nė vieno šimtuko.
„Pagal šimtukus turbūt nereikėtų vertinti. Ugdymo tikslas nėra paruošti kuo daugiau šimtukininkų“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G.Jakštas.
Jo teigimu, tokios mokyklos yra dažniausiai labai mažos, jose susikoncentravę vaikai iš žemesnio socioekonominio statuso šeimų ir, deja, rezultatai jose yra prastesni.
„Pirmiausia turėtume žiūrėti, iš kokio socioekonominio statuso ateina vaikai. Mokyklos yra labai skirtingos ir vaikai yra skirtingi“, – teigė švietimo viceministras.
Pasak jo, puikiai būtų galima vertinti rezultatą, kai vaikas iš sunkiau gyvenančios šeimos, kur tėvai skiria mažiau dėmesio jam ir jo ugdymui, egzamine pasiekia kad ir 86 balus.
Tačiau galima vertinti ne taip gerai rezultatą, kai vaikas iš „puikios šeimos“, kur jam skiriama daug dėmesio, egzamine surenka kad ir 90 balų.
Dėl to, anot viceministro, vertinimas tokiais skaičiais nėra pagrįstas.
„Tas vertinimas skaičiais nėra kažkaip pagrįstas, turėtume žiūrėti į tai, kaip pavyksta pakelti socioekonominį statusą vaikams“, – kalbėjo G.Jakštas.
Situaciją dėl mokyklų atskirties, pasak viceministro, turėtų keisti mokyklų tinklo pertvarka.
„Šios Vyriausybės tikslas yra sutvarkyti mokyklų tinklą, kad neturėtume tokių atskirtyje esančių mokyklų ir tie pokyčiai su tinklo pertvarka jau yra praktiškai suderinti ir turi netrukus prasidėti“, – teigė švietimo viceministras.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, šimtukų per dešimtmetį nebuvo daugiausia mažose šalies mokyklose.
Atliekant tyrimą remtasi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012-2021 metais laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
