Bronzos medalį pelnė Klaipėdos licėjaus mokinys Jokūbas Viršilas (mokyt. Marius Žadvydas). Pagyrimo raštais apdovanoti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Šiaulių techninės kūrybos centro astrofizikų būrelio mokinys Pijus Tydmanas (mokyt. Vacys Jankus) bei Klaipėdos licėjaus mokinys Emilijus Latakas (mokyt. Marius Žadvydas).
Olimpiadoje taip pat dalyvavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinė Saulė Vaidelytė (mokyt. Tomas Kivaras) ir Klaipėdos licėjaus mokinys Rapolas Žygus (mokyt. Marius Žadvydas).
Lietuvos komandai vadovavo dr. Audrius Bridžius ir dr. Vidas Dobrovolskas (Vilniaus universitetas).
Olimpiadoje dalyvavo mokiniai iš 53 šalių. Dalyvių žinios buvo tikrinamos keturiuose turuose.
Svarbiausias buvo teorinis turas. Mokiniai turėjo išspręsti 13 įvairaus sudėtingumo uždavinių, kuriuos teisingai išsprendus buvo galima surinkti pusę visų galimų olimpiados taškų.
Antroji pagal svarbą olimpiados rungtis – duomenų analizė. Šiame etape dalyviams teko įveikti dvi užduotis: apskaičiuoti atstumą iki Didžiojo Magelano debesies naudojant tikrus stebėjimų duomenis ir ištirti juodosios skylės sukuriamą šviesos iškraipymą (gravitacinį lęšiavimą).
Stebėjimų turas buvo išskaidytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje reikėjo atlikti įvairias užduotis stebint dangaus vaizdą planetariume – atpažinti žvaigždynus, nustatyti meteorų srauto radiantą ir pan.
Kita dalis – dangaus kūnų stebėjimas teleskopais. Dėl didelio dalyvių skaičiaus ir ilgos turo trukmės buvo stebimas ne tikras dangus, o vaizdai, demonstruojami dideliu atstumu įrengtuose ekranuose. Toks sprendimas pasirinktas todėl, kad naktinis dangus gali greitai pasikeisti (pavyzdžiui, dėl užslenkančių debesų), tad olimpiados dalyviams būtų sudėtinga užtikrinti vienodas stebėjimo sąlygas.
Papildomą komandinę rungtį turėjo įveikti mišrios komandos, sudarytos iš 5 skirtingų šalių dalyvių. Šios rungties metu atliktų užduočių rezultatai nebuvo sumuojami į bendrą taškų kraitį – geriausia mišri komanda gavo atskirą apdovanojimą.
