„BMI Group“ Lietuvoje atidaryti bendrą visos grupės paslaugų centrą nusprendė todėl, kad čia matė geras verslo sąlygas ir darbuotojų potencialą – tiek finansų bei personalo specialistų, tiek įvairiomis kalbomis kalbančių specialistų. Kad ir kaip mums atrodytų įprasta susikalbėti angliškai, visgi dirbant su skirtingomis šalimis, dokumentai, procesai, darbo praktikos neretai būna sukurti vietine kalba.
Be to, įvairiose šalyse anglų kalbos mokėjimo lygis nėra vienodas, todėl turint tos šalies kalba kalbantį žmogų ar visą jų komandą dirbti yra gerokai lengviau“, – sako Justina Dručkutė, „BMI Globalių paslaugų centro“ (BMI GBS) Talentų pritraukimo vadovė.
„BMI Group“, tarptautinė stogo dangų ir hidroizoliacijos sistemų įmonė, globalių paslaugų centrą Vilniuje atidarė prieš metus. Iš Lietuvos teikiamos finansų ir personalo valdymo paslaugos įvairiose pasaulio šalyse veikiančioms grupės įmonėms, tad Vilniaus BMI GBS dirba specialistai, kalbantys lenkų, prancūzų, olandų, ispanų, italų, švedų, norvegų, suomių, vokiečių kalbomis.
Specialistų ieško visoje Europoje
Įmonei vis dar buriant komandą, šiuo metu jaučiamas ypač didelis vokiškai ir lenkiškai kalbančių specialistų poreikis. Įprasta praktika, pasak įmonės talentų pritraukimo vadovės, – jei reikiamų specialistų Lietuvoje rasti nepavyksta, darbuotojų ieškoma ir kitose ES šalyse. Dabar įmonės kolektyve Vilniuje dirba 18-os tautybių žmonės.
„Sakyčiau, įprasta, kad tam tikros srities specialistas, pavyzdžiui, finansų, personalo, techninių sričių, mokantis ne tik anglų, bet ir kitą, įmonei reikalingą užsienio kalbą, gauna didesnį atlyginimą. Konkuruojant dėl darbo vietos, gebėjimas gerai kalbėti keliomis užsienio kalbomis yra nemenkas privalumas – specialistui tai prideda vertės rinkoje“, – kalba J.Dručkutė.
Prancūzų kalba – ne tik diplomatams ir vertėjams
Ligita Blažinskienė, BMI GBS personalo valdymo koordinatorė, dirba su įmonėmis Prancūzijoje ir Liuksemburge. Prancūzų kalbos mokytis ji pradėjo mokykloje – tai buvo jos antroji užsienio kalba, kurios mokėsi nuo 6-os klasės. Ji pasakoja, kad tėvai tuo metu buvo labiau prieš jos pasirinkimą, nes juk rusų kalba visur aplinkui, o prancūzų tuomet atrodė bemaž niekur nepanaudojama. Visgi savo pasirinkimo ji nekeitė ir vėliau studijoms pasirinko prancūzų kalbos filologiją ir pedagogiką.
„Į personalo valdymą atėjau neturėdama jokios šios srities patirties. Prancūzų kalba buvo raktas į šią sritį ir karjerą, nors mokantis, studijuojant tikrai ne kartą esu girdėjusi – kam tau ta prancūzų kalba?“, – sako L.Blažinskienė.
Nuostatą, kad prancūzų kalba labai siaurai panaudojama ar kad ji reikalinga tik diplomatams bei vertėjams, neigia ir kitos Lietuvoje veikiančios tarptautinės įmonės atstovas Darius Karpavičius, UAB „Phoenix Business Services Lithuania“ iždo analitikas. Jis prancūzų mokėsi mokykloje, nuo 2-os klasės. Paskui, studijuodamas finansus universitete, pasinaudojo studentų mainų programos „Erasmus“ galimybėmis ir metus studijavo Prancūzijoje – paskaitų klausė, darbus rašė prancūziškai.
Kodėl anglų kalbos nepakanka?
„Iš mano patirties, tikrai ne visi prancūzai kalba angliškai. Žvelgiant iš verslo pusės – klientas ir neturi taikytis prie paslaugos teikėjo, čia mes turime teikti paslaugą kaip įmanoma kokybiškiau, kad išlaikytume esamus ir pritrauktume naujų klientų. Gebėjimas kalbėti kliento kalba palengvina labai daug situacijų nuo asmeninio ryšio užmezgimo iki konstruktyvaus, efektyvaus užduočių įgyvendinimo“, – sako D.Karpavičius.
Jo atstovaujama įmonė – įvairias apskaitos paslaugas teikianti „Phoenix Business Services Lithuania“ – Lietuvoje veikia nuo 2019 m. Ji teikia paslaugas to paties pavadinimo įmonių grupės įmonėms Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vilniuje dirba apie 150 žmonių. Visi darbuotojai kalba angliškai, o dalis dirbančiųjų su tam tikra rinka – ir tos šalies kalba.
„Dirbant su prancūzakalbėmis rinkomis anglų kalbos tikrai neužtenka. Konsultuojant tik anglų kalba labai sumažėja darbo efektyvumas, klientai nepateikia visos reikiamos informacijos, kyla papildomų iššūkių ir t. t. Dirbant prancūziškai galima išvengti galybės problemų, taip dirbti daug patogiau, lengviau, greičiau“, – kalba L.Blažinskienė.
Apie perspektyvas
„Žiūrint į darbo, karjeros perspektyvas, mūsų regione Lietuva pritraukia daug tarptautinių kompanijų. Taigi natūralu, kad mūsų gebėjimas atliepti būtent iš Vakarų pasaulio ateinančių verslų kalbinius poreikius suteikia mums daugiau galimybių gauti pageidaujamus darbus,
sėkmingai kilti karjeros laiptais, o kartu pritraukti dar daugiau užsienio investicijų į Lietuvą“, – įsitikinusi J.Dručkutė.
Kalbėdamas apie prancūzų kalbos poreikį, D.Karpavičius atkreipia dėmesį į demografines priežastis: šiuo metu bene sparčiausiai žmonių daugėja Afrikos žemyne, o maždaug trečdalis šio žemyno gyventojų yra prancūzakalbiai. Anot pašnekovo, verslai stebi tokius pokyčius ir atsižvelgdami į tai prognozuoja investicijas, plėtrą. Sykiu nereikia pamiršti ir to fakto, kad prancūzų kalbos auditorija ir taip jau yra didžiulė – šia kalba kalbama 5-iuose žemynuose.
„Prancūzija yra didelę įtaką Europos ekonomikai turinti šalis – ten didžiulės verslo galimybės, iš ten verslai ateina į Lietuvą. Dar pridėkime visą prancūzišką kultūrą, kuri tikrai žavi ir istoriniais, ir šiuolaikiniais kūriniais“, – dėsto D.Karpavičius.
„Vaikus mokytis kalbos labiausiai motyvuoja žinojimas, kur jie galės panaudoti kalbą. Penktokui, šeštokui tikrai sunku brėžti karjeros perspektyvas, bet žinojimas, kad kitais mokslo metais galės pretenduoti į „Erasmus+“ mainų programą, pats kažkur išvyks, svečių atvažiuos – tai apčiuopiamas argumentas. Be to, mainų projektuose vaikai geriausiai įsitikina, kad štai anglų kalbos ir neužtenka susikalbėti. Tai motyvavo mane, kai mokiausi mokykloje, mačiau, kad tai motyvuoja ir dabartinius mokinius, kai studijuodama atlikau praktiką“, – sako L.Blažinskienė.
