Tai temos, kurias lapkričio 17-18 Vilniuje gvildeno ne filosofai, rašytojai ar politikai, o 15-18 metų moksleiviai iš 25 šalių, atstovaujantys tarptautines mokyklas. CEESA (Centrinės ir Rytų Europos mokyklų asociacijos) Oratorinio meno ir debatų konkurse, kuris vyko Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje (AISV), šios temos buvo gvildenamos ir asmeniniuose oratorių pranešimuose, ir draugiškuose debatuose, kurių metu pranešėjų poros turėjo išdėstyti ir apginti savo nuomonę.
Renginio metu keliose debatų ir oratorinio meno kategorijose varžėsi moksleiviai iš šių tarptautinių mokyklų: Amerikos tarptautinės mokyklos Vilniuje (AISV), Tarptautinės Helsinkio mokyklos (ISH), Tarptautinės mokyklos Krokuvoje (ISK), Anglo-Amerikos mokyklos Sofijoje (AAS), Amerikos tarptautinės mokyklos Budapešte (AISB), Anglo-amerikiečių mokyklos Maskvoje (AASM), Estijos tarptautinės mokyklos ( ISE), QSI BRATISLAVA, Stambulo tarptautinės bendruomenės mokyklos (IICS), Tarptautinės Belgrado mokyklos (ISB).
Šios mokyklos priklauso CEESA asociacijai – www.ceesa.org, jungiančiai tarptautines mokyklas. Šiuo metu CEESA organizacijai priklauso 21 mokykla. CEESA organizacijos tikslas – skatinti tarptautinį ir tarpkultūrinį supratimą ir bendradarbiavimą, moksleivių mainus bei pedagogų profesinį tobulėjimą.
Tarptautinės mokyklos šiemet į Vilniaus debatų turnyrą atsiuntė 89 moksleivius, atstovaujančius 25 šalis. Renginį organizavo ir moksleivius iš viso pasaulio priėmė Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje (AISV), kurioje, kaip ir analogiškuose tokio tipo mokyklose, anglų kalba ugdomi vaikai iš viso pasaulio, kurių tėvai šiuo metu gyvena ar dirba Vilniuje, bei lietuviai moksleiviai, pasirinkę mokslus šioje mokykloje pagal auštais standartais paremtą tarptautinę ugdymo programą.
Debatų turnyro dalyviai rungėsi keliose kategorijose: sakė kalbas ekspromtu, turėjo paruošti ir išdėstyti iš anksto savo pačių paruoštas temas pagal šių dienų aktualijas, dalyvavo debatuose poromis, vaidino ir skaitė ištraukas iš literatūrinių kūrinių. Debatų temos buvo nuo ekonominių, politinių iki seksualinio tapatumo ir pilietinio nepaklusnumo. Ruošiantis tokiam konkursui moksleiviai, siekdami apginti savo nuomones, turėjo surinkti daugybę papildomos medžiagos, skaityti pasaulinę spaudą, domėtis aktualiausiomis pasaulio naujienomis ir globaliomis tendencijomis.
Turnyro direktorė ir viena iš organizatorių amerikietė Cari Freer prisipažino, kad nors tokius debatus JAV ir visame pasaulyje organizuoja jau ne pirmus metus, kaskart būna nustebinta jaunosios kartos intelekto lygiu ir idėjomis, kurias jie pristato debatų metu: „Mes neretai kaltiname skaitmeninę kartą, kad ji niekuo nesidomi, tik sėdi internete ir, geriausiu atveju, įsisavina mokyklų programas, kurios yra orientuotos į praeities įvykius – istoriją ir visą žmonijos patirtį. Bet tokiuose debatuose išryškėja tikrieji būsimi lyderiai, kuriems rūpi tai, kas mūsų pasaulyje vyksta šiandien. Jie kalba įvairiausiomis temomis: nuo Katalonijos nepriklausomybės iki anglies tarifų, ir įrodinėdami savo nuomones, mokosi oratorinio meno, lavina savo sugebėjimus tinkamai diskutuoti ir pristatyti save ir savo požiūrį į debatų temą“.
Paklausta, kokios idėjos ir pamąstymai ją nustebino šiemetiniame turnyre Vilniuje, Cari Feer atkreipė dėmesį į netikėtą paauglių ekspromtą pinigų tema: „Ekspromto turnyre mes klausėme debatininkų: „Ar pinigai yra viso pasaulio blogio šaltinis?“. Dauguma vaikų, turėję vos kelias minutes pasiruošti šiai temai, pasakė, kad taip, ir įrodė savo teiginius originaliais ir kartais skaudžiais asmeniškais argumentais. Mane tiesiog pribloškė tų vaikų įžvalgos ir analitinis mąstymas, turto etikos suvokimas ir atsakomybė už tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Neabejoju, kad čia susirinko būsimi pasaulio lyderiai, o perduodant tokių debatų patirtį visoms bendrosioms mokykloms, manau, būtų suteikta galimybė ir kitiems moksleiviams atskleisti savo potencialą. Juk ruošdamiesi debatams jie turi susipažinti su daugybe įdomios medžiagos, kuri nedėstoma bendrosiose mokyklų programose, skaityti pasaulinę spaudą, sekti pasaulio įvykius. Mes gyvename netikrų naujienų pasaulyje. Pagrindinė tokių debatų praktikų – kalba ir diskusija – moko paauglius ir mokinius, kaip išmokti tyrinėti, atsirinkti ir analizuoti informaciją, kad neužkibtum ant netikrų naujienų kabliuko“.
Konkursas vyko dvi dienas, visos pranešėjų kalbos buvo laikomos paslaptyje iki pat debatų pradžios. Šeštadienį buvo paskelbti nugalėtojai. Originalios kalbos (Original Oratory) kategorijoje nugalėjo šie moksleiviai: 1 vietą laimėjo Akvilė Jasevičiūtė iš Vlniaus, 2 vietą Dowon Kim iš Stambulo, trečiąją – Reagan Briere iš Maskvos.
AISV auklėtinė, Tarptautinio Balakaureato diplomo programos, kuri dėstoma AISV 11-12 klasėse, moksleivė Akvilė Jasevičiūtė, sakiusi kalbą feminizmo tema ir užėmusi pirmąją vietą originalios kalbos rungtyje bei trečiąją vietą debatų rungtyje, prisipažino, kad paruošti kalbą feminizmo tema ją paskatino tai, kad neretai feminizmas tapatinamas su neigiamu moterų požiūriu į vyrus. „Norėjau sugriauti tą stereotipą, feminizmas nėra kažkoks vyrų nekentimas, aš savo kalbėjau pabrėžiau tai, kad feminizmas yra pirmiausiai apie tai, kad ir vyrai, ir moterys turi turėti vienodas galimybes ir teises – darbe, jausmų srityje, saviraiškoje. Dalyvavimas debatuose man davė labai daug kaip asmenybei – sužinojau daugybę naujų dalykų, ruošdamasi perskaičiau kalnus įdomios informacijos, ypač skundėjų tema. Pilietinio nepaklusnumo tema Lietuvoje dar labai mažai kalbama, dabar žinau, kad tai yra daugialypė tema, ne visi skundėjai praneša apie blogybes siekdami gerų ketinimų, neretai tai yra tiesiog susidorojimo su konkurentais ar darbdaviais įrankis“.
Debatų ( Debates) varžybose nugalėjo šie moksleiviai: 1 vieta – Halim Kim ir Ling Ling Li iš Stambulo, 2 vietą užėmė Atanas Kondakov ir Brandon Lim iš Sofijos, trečiąją – Simona Eva Aušraitė ir Akvilė Jasevičiūtė iš Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje.
