Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Technologijos mokslai Lietuvoje – aukšto lygio, bet per mažai žinomi

Kaip Lietuvos mokslas atrodo tarptautiniu lygiu? Lietuvoje viešėję tarptautiniai ekspertai išsakė savo nuomonę. Technologijos mokslų ekspertai kolegų Lietuvoje atliekamą mokslinę veiklą įvertino kaip aukšto lygio. Tačiau jie stebisi – kodėl tiek mažai daroma, kad apie jų pasiekimus sužinotų platesnis žmonių ratas?
Laurensas Katgermanas
Laurensas Katgermanas / MOSTA nuotr.

Trūksta komunikacijos tarptautiniu lygiu

„Apsilankęs Lietuvos mokslo institucijose, kurios dirba technologijos mokslų srityje, pastebėjau, kad žmonėms čia gana gerai sekasi plėtoti mokslinę veiklą, netgi vertinant tarptautiniu lygiu. Jie daro gerus dalykus, bet niekas to nežino“, – stebisi prof. Laurensas Katgermanas iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose ir svarsto, kad gal žmonėms, užaugusiems kitokioje sistemoje, vis dar sunku persiorientuoti ir išmokti garsiai didžiuotis savo pasiekimais.

Žmonėms čia gana gerai sekasi plėtoti mokslinę veiklą, netgi vertinant tarptautiniu lygiu. Jie daro gerus dalykus, bet niekas to nežino, – stebisi prof. Laurensas Katgermanas iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose.

Tuo tarpu Čekijos technikos universiteto atstovas prof. Pavelas Ripka Lietuvos mokslo institucijoms pataria nesikoncentruoti į vidutinį bendrą institucijų lygį, o aiškiai nustatyti savo stipriausias vietas.

„Matėme, kad kai kurios institucijos specialiai į bendrą katilą sumeta stipriausius ir kur kas silpnesnius tyrėjus, kad vidutinis bendras lygis būtų gana geras.

Tačiau tai nėra teisinga strategija. Institucijos turi žinoti, kas yra jų žvaigždės: stipriausi tyrėjai, geriausios laboratorijos. Jie turi būti žinomi ir remiami valstybės mastu, kad pasiektų tarptautinį lygį. Tada žmonės matys teigiamą pavyzdį ir patikės, kad tai įmanoma. Turite aiškiai pasakyti, kad tikslas – siekti didžiausio meistriškumo tarptautiniu lygiu ir būti žinomiems tarptautinėje bendruomenėje.“

Ekspertams taip pat kliūna tradicija spausdinti tyrimų rezultatus savo pačių žurnaluose. „Juos juk skaito labai mažai žmonių. Reikia parodyti save išoriniam pasauliui, komunikuoti tarptautiniu lygiu – kitaip ir puikiausi darbai liks nepastebėti“, – pataria jie.

Reikia parodyti save išoriniam pasauliui, komunikuoti tarptautiniu lygiu – kitaip ir puikiausi darbai liks nepastebėti, – pataria ekspertai.

Būtina spręsti atlygio problemą

Viena svarbiausių technologijos mokslų problemų ekspertai įvardija per mažą atlygį už darbą.

„Ši problema turi dvi puses. Pirma, jei norite pakviesti į Lietuvą profesorius, doktorantus, podoktorantūros stažuotojus iš užsienio šalių, jie čia nevažiuos, jei negaus atlyginimo, prie kokio yra pratę. Kita vertus, jei lietuviai išvyksta į užsienį stažuotis ir pradeda gauti kur kas daugiau pinigų, tikėtina, jie gali visai negrįžti“, – perspėja prof. L.Katgermanas.

Prof. L.Katgermanas primena, kad Lietuva šiuo metu MTEP veiklai skiria mažiau nei 1 proc. BVP, kai visoje Europos Sąjungoje siekiama, kad šis rodiklis būtų mažiausiai 2,5 proc. „Suprantu, kad tai struktūrinė problema ir pinigų trūksta visiems. Bet tiesiog turite skirti daugiau pinigų MTEP. Jei nekreipsite į šią problemą dėmesio, talentingi žmonės paliks Lietuvą“, – sako jis.

Be to, kad reikia rasti daugiau lėšų, prof. L.Katgermanas pataria jau skirtas lėšas telkti tose srityse, kur, Vyriausybės nuomone, Lietuva turėtų augti. „Reikia apibrėžti veiklos sritis ir prašyti žmonių siūlyti su jomis susijusius projektus. Mano nuomone, tai būtų teisingiausia“, – dėsto ekspertas.

Ragina daugiau keliauti

Tarptautinius ekspertus nustebino, kad daugelis Lietuvos technologijos mokslų atstovų įpratę dirbti lokaliai: jie pradeda ir baigia studijas tame pačiame universitete, vėliau jame įsidarbina ir daugiau niekur nejuda. „Jie nemato aplinkinio pasaulio.

Paprasčiausias dalykas būtų mokslininkus paskatinti kurį laiką padirbėti bent jau kitame mieste ar kitoje aukštojoje mokykloje. Visuomet sveika sutikti naujų žmonių. Mokslininkai turi būti mobilesni“, – įsitikinęs prof. L.Katgermanas.

MOSTA nuotr./Pavelas Ripka
MOSTA nuotr./Pavelas Ripka

Prof. Pavelas Ripka pratęsia jo mintį pasidalydamas įspūdžiais iš aplankyto Šiaulių universiteto.

„Tai – regioninis universitetas, kuris neturi doktorantūros studijų. Tačiau man labai patiko, kad ten dirba jaunas kolektyvas, dalis jų ką tik baigė doktorantūrą arba dar tebestudijuoja.

Nors jų formalūs vadovai yra universitetuose Kaune, jie atlieka savo mokslinius tyrimus Šiaulių laboratorijose. Kitas geras atradimas buvo, kad du iš šių doktorantų metus studijavo podoktorantūrą užsienyje: vienas – Švedijoje, kitas – JAV. Paskui jie grįžo į Šiaulius.

Taigi šio regioninio universiteto judrumas nuostabus palyginti su dideliais, puikiai įrengtais universitetais Vilniuje ar Kaune. Galbūt viena iš priežasčių ta, kad didesnių universitetų tyrėjai patenkinti savo mokslo lygiu, mano, kad jiems nieko daugiau nereikia.

Tuo tarpu mažas universitetas taip stipriai nepasitiki savimi, todėl daro viską, ką gali. Tiesą sakant, man tai pasirodė kaip gaivaus oro gurkšnis, kad žmonės iš mažų universitetų važiuoja į JAV ir grįžta dėstyti į Šiaulius, o ne į Vilnių“, – neslepia prof. P.Ripka.

Lietuvoje yra labai mažai doktorantų. Matėme fakultetų, kurie turi 1200 bakalauro ir magistro studijų studentų ir tik 15–20 doktorantų. Tai – rimtas pavojaus signalas, – įsitikinęs prof. P.Ripka.

Per mažai doktorantų

Ekspertų nuomone, dabar Lietuvos universitetuose, dirbančiuose technologijos srityje, neteisingai pasiskirstę žmonės – per daug profesorių ir per mažai doktorantų.

Šią situaciją reikėtų apsukti priešinga kryptimi. „Apskritai Lietuvoje yra labai mažai doktorantų. Matėme fakultetų, kurie turi 1200 bakalauro ir magistro studijų studentų ir tik 15–20 doktorantų. Tai – rimtas pavojaus signalas“, – įsitikinęs prof. P.Ripka.

Prof. L.Katgermanas doktorantams pataria būti drąsesniems ir dažniau prieštarauti savo vadovams. „Galbūt tai dalis kultūros, sovietų eros palikimas, bet susidarė įspūdis, kad doktorantai labai nenori nieko kritiško sakyti apie savo vadovus. Jei pasikalbėtumėte su mano doktorantais, jie tikrai turėtų, ką pasakyti. Turbūt kalbėtų, kad jo beveik niekada nebūna, jis arba keliauja, arba yra susitikimuose“, – juokiasi ekspertas.

Tačiau, jo nuomone, taip ir turi būti: „Jei kažkas visada yra šalia, nuolat dirbate ranka rankon, tada labai sunku tapti nepriklausomu tyrėju. Kai profesorius prižiūri kiekvieną žingsnį, klausia, ką kasdien darai, pripranti, kad jis visada teisus. Taip neturėtų būti.“

Mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą Lietuvoje atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), pasitelkęs 46  tarptautinius ekspertus iš prestižinių mokslo institucijų kaip Oksfordo universitetas, Delfto technologijos universitetas, Mančesterio universitetas, Berlyno technikos universitetas, Londono menų universitetas, Šv. Trejybės koledžas ir daugelio kitų. Ekspertai buvo pasiskirstę į humanitarinių, žemės ūkio, biomedicinos, fizinių, technologijos ir socialinių mokslų grupes. Lietuvos mokslo institucijos – aukštosios mokyklos ir mokslo institutai – buvo suskirstyti į vadinamus vertinamuosius vienetus, tai yra, vieną ar kelis mokslo kryptimi susijusius mokslo padalinius. Ekspertai pateikė jų įvertinimus bei rekomendacijas, kaip galima pagerinti vykdomą mokslinę veiklą.

logotipas/MOSTA
logotipas/MOSTA

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų