48 metų vilnietė T. Grigaitienė šiuo metu dirba programinės įrangos testuotoja, tačiau šią kryptį pasirinko neseniai. Anksčiau ji baigė statybos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (dabar – VILNIUS TECH), o po studijų įsidarbino baldų įmonėje, kurioje kompiuteriu braižydavo baldų išdėstymą.
„Kai 1997-aisiais baigiau bakalauro studijas, vos keletas studentų savo baigiamųjų darbų brėžinius rengėme kompiuterine programa: tuo metu dar buvo populiarus braižymas ant vatmano lapų. Magistro studijų metu gavau darbą baldų įmonėje“, – pasakoja T.Grigaitienė.
Po mokslų Tatjana sukūrė šeimą ir penkerius metus augino vaikus, o tada perėjo į kitą baldų įmonę – Vilniaus baldų kombinatą, kuriame pakilo iki Baltijos šalių departamento vadovės pareigų.
-
Įkvepiančios moterų istorijos: technologijų pasaulio duris atveria ir studentės, ir vaikus užauginusios mamos
-
Šį šeštadienį vyksianti pirmoji stipriausių darbdavių TECH mugė muša registracijų rekordus
-
Vyriausybė: norintiems įgyti naują profesiją siūloma GPM lengvata
-
Popandeminės darbo rinkos vakcina – persikvalifikavimas
-
Palankiausias metas tapti IT specialistu yra dabar
Vėliau Tatjana prisijungė prie vyro įmonės, tiekusios į rinką pontonines prieplaukas.
„2005 m. tai dar buvo naujovė. Teko prisidėti prie Drevernos uostelio ir Utenoje esančio Dauniškio ežero tilto statybų. Dirbti buvo įdomu, tačiau pajaučiau, kad užsakymų nėra tiek daug, be to, visi projektai tęsiasi labai ilgai, tad pradėjau galvoti, kuo dar galėčiau užsiimti.
Žvalgiausi į informacinių technologijų sritį, o realūs pokyčiai prasidėjo prisiregistravus „Women Go Tech“ programoje, kur teko pasimatuoti įvairias IT veiklos kryptis: nuo duomenų analitikos, testavimo iki programavimo. Galėjau pasirinkti projektų valdymą, nes patirties šioje srityje tikrai turėjau daug, tačiau pati norėjau kažko naujo“, – sako Tatjana.
Detektyvas kiekvieną dieną
Kadangi darbas kompiuteriu nebuvo svetimas, Tatjana pradėjo savaitgaliais mokyti vaikus programavimo su nesudėtingomis aplikacijomis.
Galima sakyti, kasdien tampu detektyve. Dirbu jau trečius metus, bet visos užduotys skirtingos, todėl neatsibosta.
„Esu technikos žmogus, tad po metų darbo su vaikais tikslingai susiradau programinės įrangos testavimo kursus. Stojau ir į JAVA programavimo kursus, tačiau teko pasirinkti vieną kryptį“, – aiškina T.Grigaitienė.
Mokslai Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centre TECHIN sekėsi gerai, tad darbo pačiai ieškoti nereikėjo: baigdama mokymus, moteris gavo pasiūlymą atlikti praktiką vienoje iš įmonių. Vėliau įsidarbino įmonėje „Devbridge“, kurioje darbuojasi iki šiol.
„Gajus mitas, kad IT įmonėse visi iš karto uždirba labai daug. Bet didesnėse įmonėse pradedi kaip jaunesnysis darbuotojas, po keleto metų tampi testuotoju, galiausiai – vyriausiuoju testuotoju. Pradedantysis negali dirbti be priežiūros, tad ir jo atlyginimas skiriasi nuo patirtį turinčių kolegų“, – aiškina T.Grigaitienė.
Jai testavimas nėra nuobodus darbas: „Galima sakyti, kasdien tampu detektyve. Dirbu jau trečius metus, bet visos užduotys skirtingos, todėl neatsibosta“, – tvirtina moteris.
Nuo renginių – prie IT
Iš Kupiškio kilęs 39 metų Tomas Četkauskas IT sritį taip pat pasirinko ne iš karto. Baigęs vidurinę, Tomas krimto automatikos mokslus VGTU Elektronikos fakultete.
„Mokslai patiko, tačiau studijuojant mane „užkabino“ renginiai ir, galima sakyti, 20 metų juose ir darbavausi. Renginiuose rūpindavausi techniniu aptarnavimu, tad studijos tikrai pravertė“, – sako T.Četkauskas.
Darbuotis dažniausiai tekdavo savaitgaliais, norėjosi kitokio grafiko. O prasidėjus pandemijai, buvo pats laikas kažką keisti.
„Galvodamas, ką galėčiau veikti, svarsčiau apie informacinių technologijų sritį. Su kompiuteriais nesipykau, tačiau programavimas manęs netraukė. Kai pirmą kartą išgirdau apie testuotojo specialybę, įsivaizdavau, kad tokie žmonės žaidžia ir testuoja žaidimus. Visgi labiau pasidomėjęs supratau, kad čia būtent tai, kuo galėčiau užsiimti“, – pasakoja T. Četkauskas.
Jis domėjosi programomis užimtumo tarnyboje, kol akis užkliuvo už metų trukmės kursų Vilniaus technologijų mokymo centre (dabartiniame TECHIN). „Iš karto nesiryžau stoti, nes per ilgas paieškas pavėlavau priduoti dokumentus. Įstojau tik rudenį, per papildomą priėmimą“, – dalinasi patirtimi Tomas.
Ir muzikantai, ir vairuotojai
Kurse jis buvo vyriausias, bet jautėsi gerai: „Kolektyvas buvo „spalvingas“: turėjome muzikantą, virtuvės šefą, vilkiko vairuotoją ir netgi prieš tai policijoje dirbusią merginą“, – prisimena Tomas.
Mokydamasis jis suprato testavimo būtinumą ir svarbą technologijų srityje. Po metus trukusių mokymų darbą susirasti Tomui nebuvo sunku.
„Mokymai vyko pasitelkus naujausias technologijas ir programas – būtent tai, kas reikalinga darbdaviams. Dar nesibaigus mokslo metams, iš viso kurso tik keletas buvome nesusiradę darbų, ir tai dėl to, kad norėjome daugiau dėmesio skirti mokslams. Ir dabar pabendrauju su dėstytojais: pasikalbame, kokios sistemos naudojamos, kokia kryptimi keliauja verslas.
Darbdaviai suinteresuoti darbuotojų kvalifikacija, tad įsidarbinus teko mokytis papildomuose kursuose, semtis žinių iš didesnę patirtį turinčių kolegų. Turėdamas darbo vietą, stengiesi kuo geriau išmanyti savo sritį“, – pasakoja Tomas.
Jis teigia, kad mokantis viskas priklauso nuo motyvacijos: „Turėjome tikrai nelengvų paskaitų, bet svarbiausia, kad netrūko praktinių užduočių. Niekada nevėlu mokytis, reikia tik noro. Motyvacijos visam mūsų kursui netrūko“, – akcentuoja T. Četkauskas.
Pataria nebijoti
Svarstantiems keisti profesiją Tomas pataria nebijoti. „Baimės, kad galbūt nepasiseks, žmones stabdo. Reikia pasiryžti pokyčiams. Aš pats sau sakiau: jei kiti gali, galiu ir aš. O mokslai yra įveikiami. Jei tikrai norite, viskas įmanoma“, – neabejoja T.Četkauskas.
Jam pritaria ir T.Grigaitienė: „Galime viską keisti, kol esame gyvi. Atėjus į naują sritį, ji atrodo kaip giliausias vandenynas. Normalu kažko nežinoti – svarbiausia klausti, būti aktyviam, nebijoti ir bandyti. Dirbdama nesutikau nei vieno programuotojo ar testuotojo, kuris viską mokėtų, nes pokyčiai yra nuolatiniai. Žmonės, keičiantys profesiją vyresniame amžiuje, turi daugiau bendravimo įgūdžių, o tai praverčia naujose srityse“, – akcentuoja Tatjana.
Ekspertų tvirtinimu, įmonės susiduria su kvalifikuotų IT specialistų trūkumu. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. IT specialistų trūkumas sieks daugiau nei 4 mln. darbuotojų.
