Profesorė pasakoja, kokias ateities teisininko profesijos tendencijas galima įžvelgti jau šiandien.
Elektroninių teisinių paslaugų plėtra
Pasak profesorės, ši tendencija yra akivaizdi ir jau dabar įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, JAV įmonė „LegalZoom” dar 2011 metais teigė turinti virš dviejų milijonų vartotojų ir virš 100 mln. JAV dolerių pajamų. 2015 metais vartotojų skaičius jau siekė 3,6 mln. Mokslininkai, tyrinėjantys klasikinių profesijų, tokių kaip gydytojai ar teisininkai virsmą, neabejoja, kad didelė dalis teisinių paslaugų ateityje bus perkeltos į elektroninę erdvę, o dalį jas teikiančių žmonių pakeis kompiuterinės sistemos.
L. Jakulevičienė pasakoja, kad Lietuvoje taip pat pastebimas teisinių e-paslaugų plitimas – nuo nemokamų iki išsamių teisinių konsultacijų internetu. Kai kurie internetiniai portalai teikia įvairių tipinių dokumentų pavyzdžius, padeda rengti dokumentus. Profesorė mini teisės technologijų pradininką profesorių Ronaldą W. Staudtą, kuris teigia, jog ateityje teisininkai turės dirbti ir teikti savo paslaugas veiksmingesnėje ir labiau technologijomis paremtoje darbo aplinkoje.
Technologijos palengvins teisininko darbą, tačiau jo nepakeis
Technologijos pirmiausia yra darbą palengvinantis instrumentas, tačiau teisėje jos negali visiškai pakeisti žmogaus.
Nors manoma, kad elektroninės teisinės paslaugos ar net teisiniai sprendimai padidintų galimybes ginti savo teises ir padarytų teisingumą prieinamesnį, o gal net paveiktų kai kuriose teisinėse sistemose pasitaikančias korupcijos, įtakos ir selektyvaus teisingumo apraiškas, vargu, ar technologijos galėtų vykdyti teisingumą ar veiksmingai kurti įstatymus. Pagaliau, kaip visas naujoves priims pati visuomenė?
Pasak L. Jakulevičienės visuomet iškyla klausimų, kurie yra pernelyg daugiasluoksniai ir sudėtingi, kad juos galėtų spręsti technologijos. „Teisėje labai svarbu ne tik konkretūs duomenys, kuriuos galima apdoroti, bet ir kontekstas, įvairūs niuansai, galiausiai, empatija”. – sako L. Jakulevičienė. Todėl galima tikėtis didelės plėtros pirminių teisinių paslaugų teikime privačiame sektoriuje, technologizacijos teisinių procesų aptarnavime, tačiau to paties taip greitai nebus galima pritaikyti teisinių sprendimų priėmimo, teisėkūros ir kitose srityse.
Profesorė atkreipia dėmesį, jog technologijų pagalba teikiamos teisinės paslaugos turi ir trūkumų: „Visuomet egzistuoja galimų įvairių klaidų tikimybė, – sako L. Jakulevičienė. – Taip pat šioje profesijoje turi būti paisoma griežtų konfidencialumo reikalavimų, pagaliau, didėja kibernetinių grėsmių rizika, kelianti pavojų duomenų saugumui“. Todėl, pasak pašnekovės, teisės studentai turi žinoti, ne tik apie technologijų teikiamus privalumus, bet ir trūkumus. „Technologijos pirmiausia yra darbą palengvinantis instrumentas, tačiau teisėje jos negali visiškai pakeisti žmogaus”, – teigia L. Jakulevičienė.
Ryšio su klientu užmezgimas ir palaikymas ir šių kompetencijų ugdymas
Nors technologijos gali gerokai palengvinti teisininko darbą, pasak profesorės, dėl technologijų ir jų pažangos šios profesijos atstovai susidurs su naujais iššūkiais. Vienas tokių – teisininko gebėjimai tinkamai užmegzti ir palaikyti ryšį su klientu, išsiaiškinti, suprasti jo poreikius ir tinkamai reaguoti. Ateityje vis svarbesnis bus gyvas, žmogiškas, betarpiškas teisininko ir jo kliento bendravimas, ypač kai reikia ne mechaniškų veiksmų, o įsiklausymo, supratimo ir teisingiausio sprendimo.
Keisis teisės studijų pobūdis universitetuose
Jau šiandien technologijų išmanymas, gebėjimas jomis naudotis yra viena iš būtinų praktinių kompetencijų, kurių reikia teisininkui. Ir ateityje šis poreikis tik didės.
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl jau išvardintų priežasčių keisis ne tik pati teisininko profesija, bet ir teisės studijos: „Jau šiandien technologijų išmanymas, gebėjimas jomis naudotis yra viena iš būtinų praktinių kompetencijų, kurių reikia teisininkui. Ir ateityje šis poreikis tik didės“, – sako L. Jakuleviečienė.
L. Jakulevičienė pasakoja, jog daugelis teisės mokyklų pasaulyje susiduria su kritika dėl nepakankamo studento ryšio su klientu kompetencijų ugdymo. „Įvairios teisės klinikos, realių situacijų simuliacijos iniciatyvos ir panašūs dalykai užpildo šią spragą Lietuvoje, tačiau patyriminis mokymas Lietuvos teisės studijų programose dar nėra radęs sau tinkamos vietos“, – sako L. Jakulevičienė.
Pasak profesorės, viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos universitetai priima šį iššūkį ir skiria vis didesnį dėmesį šių kompetencijų ugdymui. Tikėtina, jog ateityje įdomūs, tačiau mums dar neįprasti kai kurių užsienio mokyklų naudojami metodai, bus vis plačiau taikomi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Naujojo Hempšyro universitetas samdo aktorius bylinėjimosi ir sutartiniuose studijų dalykuose, kurie vaidina standartizuotus kliento vaidmenis.
Didės teisinių ir tarpdisciplinių žinių poreikis
Keičiasi ne tik teisininko vaidmuo darbo rinkoje. Pastebimas vis glaudesnis, intensyvesnis ir betarpiškesnis teisės ir verslo ryšys. Teisininkų paslaugos versle jau tapo neišvengiamybe. Valstybinės įstaigos taip pat neišsiverčia be teisininkų paslaugų. Vis labiau įprasta kylančius įvairius konfliktus patikėti spręsti profesionalams.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad vis didesnį teisinių žinių poreikį jaučia įvairių sričių specialistai: medikai, farmacininkai, socialiniai darbuotojai ir kitų profesijų atstovai. „Natūralu, kad ateityje daugės ir tarpdisciplininių programų, apjungiančių teisę su kitomis profesijomis, kuriose teisinės žinios tampa būtinybe”, – sako L. Jakulevičienė.
