Gegužę atliktos tėvų apklausos duomenys rodo, kad 39 proc. tėvų su mokytojais bendrauja tik kartą per trimestrą ar pusmetį. Veikiausiai, kai rengiami susirinkimai. Kartą per mėnesį ir dažniau, kas reiškia atvykimą ne tik į susirinkimą, – tik 16 proc. Likusi dalis, galima teigti, kad mokykloje pasirodo itin retai.
Nemoka bendrauti su tėvais
Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas tikino, kad besilankančių bent jau susirinkimuose tėvų po truputį daugėja, tačiau tendencija, kad tėvai į vaikų ugdymą įsitraukia mažai – išlieka. „Padėtis gal kiek gerėja, tačiau bendrai žvelgiant, matyti įprasta tendencija. Aktyviausi – pirmokų ir dvyliktokų tėvai“, – teigė pašnekovas.
Taip pat skaitykite:Tėvų vaidmuo mokykloje – nepageidaujami svečiai virsta visateisiais partneriais
Į klausimą, kodėl, jo nuomone, tėvai baidosi susirinkimų, K.Mikolajūnas atsakė paprastai – mokytojai nemoka bendrauti su tėvais, susirinkimai būna tiesiog neįdomūs. „Reikia pripažinti, kad dauguma mokytojų tėvams organizuojamų susirinkimų yra senoviški ir nuobodūs. Tai būna kažkoks formalus atsiskaitymas. Gal tai irgi reikalinga, čia jau galėtų patys mokytojai pasakyti. Tačiau mano nuomone, mokytojai paprasčiausiai nemoka bendrauti su tėvais. Jie yra puikūs pedagogai, moka dirbti su vaikais, tačiau atėjus tėvams bendravimo stilius turėtų keistis“, – kalbėjo K.Mikolajūnas.
Reikia pripažinti, kad dauguma mokytojų tėvams organizuojamų susirinkimų yra senoviški ir nuobodūs.
Reikia pripažinti, kad dauguma mokytojų tėvams organizuojamų susirinkimų yra senoviški ir nuobodūs.
Lietuvos tėvų forumo narys atkreipė dėmesį į daugumos susirinkimų formatą. „Tėvai susodinami nepatogiai į tas kėdes prie suolų, mokytoja atsistoja prie lentos ir kažką ten pakalba. Be to, manau, daugelis tėvų nusivilia ir tuo, kad tai būna tik mokytojos monologas. Jei tu iškeli kokį klausimą, ar bandai kelti kokią problemą, o matai, kad į tave niekas nekreipia dėmesio, neįsiklauso, savaime praeina noras į tokius susirinkimus eiti“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.
Gerųjų pavyzdžių, aišku, K.Mikolajūno teigimu yra, tačiau tai – išimtys: „Kai mokytojas pasikviečia tėvus prie arbatos, pasikalba, padiskutuoja. Kai tėvai jaučia, kad jų nuomonė irgi svarbi, atsiranda ir iniciatyvos, ir rezultatai. Bet tai, deja, išimtys.“
Pirmiausia – tėvams turi rūpėti
Aktyviai į mokyklos veiklą įsitraukianti Garliavos Jonučių progimnazijos mokinės mama Jurgita Stepšienė sutiko, kad bendrai tėvai į vaikų ugdymą įsitraukia ne itin aktyviai. „Vyresnės dukters klasės tėvų susirinkimuose dalyvauja nemažai tėvų, manau, didžioji dalis. O štai jaunesnės – jau mažiau“, – savo patirtimi dalijosi mama.
Kaip gali nerūpėti tai, kas vyksta mokykloje, kurioje mokosi tavo vaikas?
Kaip gali nerūpėti tai, kas vyksta mokykloje, kurioje mokosi tavo vaikas?
Su tuo, kad šių dienų susirinkimai yra nuobodūs, J.Stepšienė nesutiko. „Aišku, nežinau, kaip vyksta kitose mokyklose, tačiau pas mus – viskas yra gerai. Susirinkimai yra įdomūs, mokytoja pasiruošia skaidres, kalbamės apie svarbius dalykus. Neretai yra pakviečiamas psichologas ar kitas specialistas, pasikalbame, pagvildename aktualius klausimus“, – pasakojo vienos Garliavos Jonučių progimnazijos mokinės mama.
Pasak jos, kartais galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į pačius tėvus – kaip gali nerūpėti tai, kas vyksta mokykloje, kurioje mokosi tavo vaikas? „Tai, kad turi rūpėti vaikas – savaime aišku, bet ne tik tai. Man, pavyzdžiui, rūpi ir mokyklos nuostatai, ir rengiami projektai, bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir tai, kaip atnaujinamos klasės, kas apskritai vyksta mokykloje, galiausiai – kas nuveikta už tuos 2 proc., kuriuos pervedame mokyklai“, – kalbėjo J.Stepšienė.
Taip pat skaitykite: Lietuviai – vieni mažiausiai į vaikų ugdymą įsitraukiančių tėvų Europoje
„Domėtis vien tik savo vaiku šiuo klausimu neužtenka, tam gali nueiti pas mokytoją asmeniškai ar parašyti laišką, kad ir tame elektroniniame dienyne. Man atrodo, kad natūralu ir domėtis visa aplinka, kurioje vaikas auga. Juk įdomu žinoti, ko vaiko moko ir koks mokytojas. Kokios yra mokymo programos ir panašūs dalykai“, – savo mintis dėstė mama.
Taigi, pasak J. Stepšienės, ir susirinkimas, ir visos kitos mokyklos bendravimo formos su tėvais yra reikalingos. Susirinkime, jei tik tau įdomu, juk ir pats gali ko nors pasiklausti, pridūrė mama. Kone svarbiausias dalykas, pasak jos, kad patiems tėvams būtų įdomu, kad jie patys norėtų į mokyklos gyvenimą įsitraukti.
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijomis bus finansuojami projektai, skatinantys telkti mokyklos bendruomenę ir gerinti bendrojo ugdymo kokybę.
Kaip padidinti tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą ir vaiko ugdymą? Nors oficialūs tėvų susirinkimai – tik labai nedidelė šio proceso dalis, apklausos rodo, kad net ir tokia įsitraukimo forma vis mažiau patraukti tėvams. Ar sutinkate, kad aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime yra būtinybė, o ne pasirinkimas? Ko reikia, kad tėvų susirinkimai nebūtų ignoruojami? Su kokiais sunkumais susiduriate spręsdami vaikų problemas mokykloje?
Mokytojai, tėveliai, kviečiame pasidalinti savo mintimis. Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame adresu tevu.susirinkimas@15min.lt. Įdomiausius laiškus publikuosime.
