Susitikimo su švietimo bendruomene metu A.Monkevičių prie sienos rėmė ir VU rektorius Artūras Žukauskas, ir šio universiteto dėstytojai bei studentai.
Švietimo sistemos lyderis – kas jis?
Pora klausimų ministro pusėn mestelėjo politologas Tomas Janeliūnas. Jis teiravosi, kas gali garantuoti, kad bus laikomasi ateityje pasirašytų sutarčių, tokių kaip nacionalinis susitarimas dėl švietimo, jei nepavyksta įgyvendinti dar šįmet su švietimo bendruomene parengtos kolektyvinės sutarties.
„Štai šią vasarą turėjom paprastą susitarimą dėl 10 proc. padidinimo. Kokia katastrofa įvyko per tris mėnesius, kad šito susitarimo jūs negynėte labai kategoriškai, kai matėte pradinį biudžeto projektą? [...]
Jeigu nevyko katastrofos, neįvyko pasaulinės ekonominės krizės, neįvyko kažkokių protestų, greičiausiai, tai buvo biurokratinis sprendimas nieko neveikti, kad tas susitarimas, kuris pasiektas vasarą, būtų nustumtas į stalčių šiame projekte. Turint galvoje tokią tendenciją, ar lygiai taip pat biurokratiškai nebus nustumti kiti susitarimai?“ – klausė jis.
Kitą klausimą – kiek provokuojantį – T.Janeliūnas uždavė apie lyderystę.
„Jūsų manymu, koks žmogus turėtų ateiti į ministeriją, kad elgtųsi ne biurokratiškai, įvykdydamas kažkokius Vyriausybės nutarimus taip, kaip reikia kasdien? Ką jūs matytume švietimo srityje kaip lyderį, kuris galėtų šitą sferą patempti į viršų?“ – teiravosi politologas.
Ką jūs matytume švietimo srityje kaip lyderį, kuris galėtų šitą sferą patempti į viršų?
Stokoja laiko
„Jūsų abu klausimai susiję. Va, ateikit į politiką! – pakvietė A.Monkevičius. – Taip susiklostė. Niekada į tą politiką labai nesiveržiau, bet taip susiklostė gyvenime. [...] Man pritrūksta laiko ir mano komandai pritrūksta laiko, kad galėčiau paaiškinti, kokios įnirtingos kovos toj virtuvėj vyksta.“
Jis nesutiko su teiginiu, kad susitaręs dėl pokyčių su „švietimiečiais“ nieko nedarė: „Nuolat vyksta labai įnirtingos, neformalios diskusijos.“
A.Monkevičius pasakojo, kad ministrai dalyvaudami tokiuose pokalbiuose užsiima kategorišką poziciją dėl finansų savo atstovaujamai sričiai. Viešai esą diskutuojama ne taip dramatiškai, bet net ir viešo posėdžio metu iš premjero Sauliaus Skvernelio jis teigė išgirdęs „ne“, kai prašė įgaliojimų pasirašyti atnaujintą kolektyvinę švietimo šakos sutartį.
Bet esą kol kitų metų biudžetas nepriimtas – pokyčiams ne vėlu.
Jeigu aš to negalėsiu padaryti, aš jausiuosi blogai.
„Šiandien sėdėjom su Finansų ministerija ir su kanceliarija, su ministerijos žmonėmis. Įvairiais būdais norime pasiekti, kad būtų tie ištekliai, kurie yra susitarime. Tai mano pareiga. Jeigu aš to negalėsiu padaryti, aš jausiuosi blogai ir aš nebūsiu padaręs to darbo, kurį privalau padaryti. Bet ne nuo manęs vieno priklauso“, – paaiškino švietimo ministras.
Sugrįžęs prie klausimo apie lyderystę, A.Monkevičius, kreipdamasis į universiteto bendruomenę, skatino į politiką eiti jaunimą.
Ar ne gėda?
Su klausimais apie gėdą ir atsakomybę į A.Monkevičių taip pat kreipėsi studentas Antanas Leparskas.
„Humanitariniai institutai Lietuvoje, kuriuose dirba mokslininkai. Jaunesnio mokslininko atlyginimas 2017 metų gruodį – 426 eurai į rankas, po pakėlimo 2019 metų gruodį – 607 eurai į rankas.
Tuo pačiu metu vyriausiasis mokslo darbuotojas prieš pakėlimą gauna 645 eurus į rankas, po pakėlimo – 941 eurą į rankas.
Ar jums asmeniškai, ministre, ne gėda dėl tokių mokslininkų algų Lietuvoje?“ – teiravosi jis.
O taip pat klausė: „Dėl to pakėlimo 10 proc., apie kurį čia kalba. Ar jūs nesiruošiate atsistatydinti, jeigu šis pakėlimas nebus įgyvendintas?“
„Ar gėda, ar ne gėda. Na, susikeiskim vietomis. [...] Aš suprantu, man taip atrodo, kad būdamas jūsų vietoje panašiai tą klausimą užduočiau. Dabar kaip į jį atsakyti? Aš bandžiau paaiškinti, kokie mano žingsniai ir aš tą padarysiu, ką galiu.
Jeigu nepasieksiu... Patikėkit. Man tikrai tas postas nėra tokia brangenybė, kad aš į jį įsikabinčiau, bet jis man yra tiek svarbus, kad aš pasiekčiau ir stengsiuosi tą padaryti. Jeigu aš to nepadarysiu, tai tikrai man... Na, net nenoriu sakyti. Aš iš pat pradžių sakiau – prieš pradėdamas eiti tas pareigas – kad man be galo svarbu įgyvendinti tai, ką mes sutarėme. Kaip tam tikrą programą, dėl kurios kalbėjomės nuo pat pradžių“, – kalbėjo ministras.
„Ne nuo manęs viskas priklauso“
Jis sutiko, kad A.Leparsko įvardytos darbo užmokesčio sumos nepakankamos ir turi augti greičiau, „kad nebūtų gėda niekam“.
A.Monkevičius žadėjo padaryti viską, kad tai, kas parašyta susitarime su švietimo bendruomene, būtų įgyvendinta.
„Jeigu nepavyks, ne nuo manęs viskas priklauso. Pasakys akademinė bendruomenė. Ji matys, kad aš pastangų per mažai dėjau ir nepasisekė. Ji man pasakys. Man nėra svarbu pozicija“, – patikino ministras.
Lietuvių kalbos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Vuk Vukotič, kreipdamasis į A.Monkevičių, smalsavo, kokį jis turi planą ir ką padarys iki paskutinio biudžeto svarstymo.
„Aš sieksiu ir tikiuosi, kad pavyks susitarimą įgyvendinti. Tą susitarimą, kurį mes pasiekėm su profesinėmis sąjungomis, kurios numatė darbo užmokesčio didinimą kitais metais“, – taip savo planą pristatė ministras, pridurdamas, kad kitąmet mokslo darbuotojo alga „turi didėti“, nors neaišku, kokia apimtimi.
„Bet aš manau, kad tikrai alga nemažės“, – patikino jis.
Visa diskusija:
Akistata su švietimo, mokslo ir sporto ministru antradienį įvyko likus dviems dienoms iki aukštųjų mokyklų dėstytojų organizuojamo įspėjamojo streiko. Ketvirtadienį jame dalyvauti žada ir Egidijaus Milešino vadovaujamos Švietimo ir mokslo profsąjungos pedagogai, profsąjunga „Solidarumas“.
Dėstytojai reikalauja, kad nuo kitų metų jų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinis darbo užmokestis kasmet būtų didinamas ne mažiau kaip 10 proc., o 2025-aisiais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Biudžeto komitetas dėstytojų norų nepaisė
Mokytojams aktualu, kad nuo kitų metų rugsėjo jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai augtų 10 proc., nuo sausio būtų panaikintos pedagoginių darbuotojų (išskyrus vadovų) koeficientų šakutės, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėtų 15–25 proc. ir kita.
„Švietimiečiai“ taip pat reikalauja pasirašyti šįmet suderėtą šakos kolektyvinės sutarties papildymą ir tuo įteisinti pasiektą susitarimą. Jo kaina valstybei – 117,6 mln. eurų, nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numatė skirti tik 55,5 mln. eurų.
-
A.Monkevičius pripažįsta: 2020-ųjų biudžete neįgyvendinti susitarimai dėl mokytojų algų
-
Didelį streiką žadantiems mokytojams A.Monkevičius dėl papildomų pinigų žadėjo kautis kaip liūtas
-
R.Karbauskis rado dvi priežastis, kodėl nėra lėšų mokytojams, bet pažadėjo, kad kažkiek jų atsiras
-
S. Skvernelis: papildomi 180 mln. eurų švietimui nėra realu, bet į lūkesčius įsiklausysime
-
Parengta nauja švietimo kolektyvinė sutartis: neaišku, ar A.Navicko profsąjunga ją rašysis
-
Valdantieji švietimiečiams siūlo skirti papildomus 34 mln. eurų, o dėl kitko leisti spręsti Vyriausybei
-
Įspėjamąjį streiką rengia ir dalis aukštųjų mokyklų dėstytojų
Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei, kur jis bus tobulinamas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas projekte siūlo numatyti papildomus daugiau nei 30 mln. eurų švietimo bendruomenės poreikiams: nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui, švietimo pagalbos specialistų algoms.
Taip pat – neformaliam vaikų švietimui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui – jo veiklos tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.
Komitetas į dėstytojų reikalavimus neatsižvelgė.
Skelbti streiką svarsto dar viena – Andriaus Navicko vadovaujama – Švietimo darbuotojų profsąjunga. Jos reikalavimai Vyriausybei kiek kitokie. Profsąjungos sprendimas dėl streiko paaiškės ketvirtadienį mokytojų suvažiavimo Vilniuje metu.
