MRU Humanitarinių mokslų instituto dekanės doc. dr. Liudmilos Mockienės šios tendencijos nestebina.
„Galbūt galvojama, kad, jeigu supranti kalbą, gali ja susikalbėti, tos kalbos žinių užteks ir bendraujant profesiniame lygmenyje. Tačiau įmonėms ir įstaigoms dažniausiai reikalingi specialistai, gebantys bendrauti ne tik bendrąja, bet ir tam tikros srities dalykine užsienio kalba bei išmanantys dalykinės komunikacijos ypatumus“.
Pasak L. Mockienės, skirtumų tarp įprastinės ir dalykinės kalbos yra nemažai. „Bendraujant verslo, teisės temomis reikia labai gerai išmanyti šių sričių terminus, jų reikšmes, funkcijas ir vartosenos ypatumus bei gebėti vartoti kitas specifines kalbinės raiškos priemones“.
Pašnekovė priduria, kad darbdaviams būtini užsienio kalbų specialistai, gebantys kurti tiek sakytinės, tiek rašytinės dalykinės komunikacijos priemones ir aktyviai dalyvauti tarptautinėje komunikacijoje – rengti oficialius raštus ir laiškus užsienio kalbomis, versti ir redaguoti dalykinius tekstus, dalyvauti dalykiniuose susitikimuose bei atstovauti įmonėms ir įstaigoms įvairiuose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“.
L. Mockienė pasakoja, kad dalykinės užsienio kalbos studijas pasirinkę MRU Humanitarinių mokslų instituto studentai studijuoja keturių sričių dalykinę kalbą – viešojo administravimo, verslo, teisės ir finansų, išmoksta analizuoti šių sričių tekstus, įgunda vartoti jų terminiją, rengti pateiktis aktualia tematika. Įgauti įgūdžiai leidžia lengviau įsisavinti ir kitų sričių dalykinę užsienio kalbą.
Įmonėms ir įstaigoms dažniausiai reikalingi specialistai, gebantys bendrauti ne tik bendrąja, bet ir tam tikros srities dalykine užsienio kalba bei išmanantys dalykinės komunikacijos ypatumus.
„Mūsų absolventai dirba įvairiuose sektoriuose – turizmo, logistikos, rinkodaros, finansų, technologijų, švietimo ir kituose. Absolventų apklausos rodo, kad, atliekant darbines užduotis, jiems praverčia ne tik dalykinės kalbos gebėjimai, bet ir verslo, teisės pagrindai, kurių jie būna įgiję, skaitydami ir analizuodami šių sričių tekstus,“ – priduria pašnekovė.
Svarbu ne tik ką, bet ir kokioje aplinkoje studijuoti
L. Mockienė taip pat pabrėžia, kad studijuojant užsienio kalbas, būtina tarptautinė studijų aplinka, kuri skatintų nuolat bendrauti užsienio kalbomis, pažinti įvairias kultūras, jų panašumus ir skirtumus, išmokti bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais.
„Humanitarinių mokslų institute skiriamas didelis dėmesys būtent tokios aplinkos kūrimui, – pasakoja L. Mockienė. – Kartu su lietuviais programas studijuoja studentai iš kitų šalių, todėl tiek per paskaitas, tiek po paskaitų studentai nuolat bendrauja užsienio kalbomis. Kartu su lietuviais dirba dėstytojai iš JAV, Airijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Pietų Korėjos. Skaityti paskaitų atvyksta ir vizituojantys dėstytojai iš užsienio universitetų bei specialistai iš Europos Sąjungos institucijų“.
Studijuojant užsienio kalbas, būtina tarptautinė studijų aplinka, kuri skatintų nuolat bendrauti užsienio kalbomis, pažinti įvairias kultūras.
Programų studentai taip pat vyksta semestrui ar daugiau studijuoti pagal „Erasmus+“ mainų programą į universitetus Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Pietų Korėjoje ir kitose šalyse.
Vien anglų kalbos nebepakanka
MRU Humanitarinių mokslų instituto docentė dr. Sigita Rackevičienė atkreipia dėmesį, kad didžiulę naudą galima gauti studijuojant iškart keletą kalbų.
„MRU Humanitarinių mokslų instituto studijų programose studentai šalia anglų kalbos studijų renkasi ir dar vieną iš penkių užsienio kalbų – prancūzų, vokiečių, ispanų, norvegų arba korėjiečių. Anglų kalbos studijos pradedamos nuo bendrojo lavinimo mokykloje pasiekto anglų kalbos B1-B2 lygio, o antrosios užsienio kalbos studijos universitete prasideda nuo pradinio lygio. Turime studentų, kurie studijuoja ir tris užsienio kalbas – anglų, norvegų ir vokiečių, prancūzų ar korėjiečių ir pasiekia puikių rezultatų“,– sako S. Rackevičienė.
Pasak pašnekovės, argumentų, kokią antrąją ar trečiąją kalbą rinktis mokytis, gali būti įvairių. „Tarkime, dar prieš penkerius šešerius metus populiariausios buvo prancūzų, vokiečių, ispanų kalbos. Žmonės jas noriai mokėsi ir mokosi, nes šios kalbos atveria duris į Vakarų Europos šalių visuomenes ir jų kultūras“, – pastebi S. Rackevičienė. Paprašyta įvardinti, kokiomis kalbomis susidomėjimas sparčiai auga, pašnekovė pirmiausia pamini... korėjiečių kalbą.
Daugelį metų populiarumo nepraranda ir skandinavų kalbos, ypač – norvegų.
„Susidomėjimas šia iš pirmo žvilgsnio egzotiška kalba auga, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su šia šalimi tvirtėja. Mykolo Romerio universitete veikia Karaliaus Sedžiongo institutas, nuolat vyksta korėjiečių kultūrai ir mokslui skirti renginiai, sulaukiantys didžiulio ne tik universiteto akademinės bendruomenės, bet ir plačiosios visuomenės susidomėjimo. Studentai, pasirinkę korėjiečių kalbos studijas, turi unikalias galimybes dirbti su iš Pietų Korėjos atvykusiais dėstytojais bei aktyviai dalyvauti korėjiečių kultūrai skirtoje veikloje“.
Pašnekovė sako, kad jau daugelį metų populiarumo nepraranda ir skandinavų kalbos, ypač – norvegų. „Bet tai susijęs ne tik su emigracija, – šypsosi S. Rackevičienė. – Pastaruoju metu Lietuvoje steigiama vis daugiau skandinaviško kapitalo įmonių, kurioms reikalingi norvegų kalba gebantys bendrauti darbuotojai. Tad baigus studijas nebūtina darbo ieškotis Norvegijoje, nes norvegų kalbos specialistų reikia ir Lietuvoje“.
Moka norvegų kalbą, tačiau apie emigraciją negalvoja
Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų institutas jau keletą metų bendradarbiauja su tarptautinės kompanijos „Intrum“ paslaugų centru „Intrum Global Business Services“ („Intrum GBS“), su kuriuo pasirašyta socialinės partnerystės sutartis. Universiteto dėstytojai su studentais jau ne kartą lankėsi paslaugų centre, susipažino su jo darbuotojais, veiklomis, darbo perspektyvomis. Šiame centre dirba jau visas būrys ir MRU absolventų, baigusių anglų ir norvegų kalbų studijas.
„Intrum GBS“ paslaugų centro komunikacijos specialistė Rugilė Taujanskaitė pasakoja, kad šis centras veiklą Lietuvoje pradėjo 2014 metais. „Šiuo metu Vilniaus biure dirba beveik 300 specialistų, kurie aptarnauja „Intrum“ grupės šalis. Skandinavijos rinka šiuo metu yra didžiausia. Net 80 „Intrum GBS“ darbuotojų Lietuvoje dirba su Norvegijos finansinėmis operacijomis, didžioji dalis jų moka norvegų kalbą“.
Pasak pašnekovės, darbuotojų užsienio kalbos lygis priklauso nuo atliekamų užduočių, tačiau įmonė suteikia galimybę norvegų ir kitas skandinavų kalbas patobulinti ar išmokti nuo pradmenų lankant kalbų kursus. „Intrum GBS“ darbuotoja Marija, viena iš organizuojamų kursų dalyvių sako, kad norvegų kultūra ir kalba susidomėjo dar dvyliktoje klasėje, tad vertimo ir redagavimo studijas Mykolo Romerio universitete rinkosi tikslingai.
„Baigusi studijas norėjau ir toliau tobulinti savo anglų ir norvegų kalbų žinias. Pamačiusi „Intrum GBS“ darbo skelbimą, kuriame vienas iš pagrindinių kriterijų buvo šių kalbų mokėjimas, nedvejodama išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą – taip atsiradau šioje įmonėje. Šiuo metu dirbu duomenų administravimo specialiste skolų išieškojimo procese, norvegų finansinėse operacijose,“ – pasakoja Marija. Mergina džiaugiasi, kad rado darbo vietą Lietuvoje, kur sėkmingai gali naudoti savo užsienio kalbų žinias ir priduria, kad emigruoti tikrai negalvoja.
