Europos Komisijai įgyvendinant bandomąją Europos universitetų iniciatyvą, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas jungiasi į atskirus aljansus.
Iš viso jų Europoje kuriama 17, kiekvienam trejiems metams Europos Komisija skiria po penkis milijonus eurų. Oficialus programos pradžios renginys Briuselyje vyks šią savaitę.
Siekis – bendri diplomai, dėstytojai
VU prisijungė prie prieš metus įkurto ARQUS aljanso, kuriame dar yra Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Padujos universitetai.
VU rektorius Artūras Žukauskas sako, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškelta „naujojo Europos universiteto“ iniciatyva skirta konsoliduoti įstaigas mokslo studijų pagrindu, o tokie abipusiai mainai jau kurį laiką vyksta tarp Prancūzijos ir Vokietijos universitetų.
„Mūsų bendras tikslas – sukurti tarpuniversitetines struktūras, einame toliau, nei iki šiol buvo vykdomi mainai „Erasmus“ projekto pagrindu: atsiras tarpuniversitetinės struktūros, kurios užtikrins didesnį studentų judumą, t.y. planuojama, kad studentai važinės nebe individualiai, o ištisais srautais“, – BNS pasakojo rektorius.
Anot jo, tarp universitetų turėtų atsirasti jungtinės studijų programos – iki šiol tarp dalies universitetų gyvavo bendra kreditų sistema, kai įstaigos „užskaitydavo“ kituose universitetuose išklausytą kursą.
„Dabar pereiname prie bendrų, jungtinių studijų programų. Tai reiškia, kad studentai gaus bendrą diplomą, o dalį dalykų studijuos viename universitete, po to persikels į kitą, judės ištisais kursais, grupėmis, bus keičiamasi mokymo medžiaga, metodine patirtimi. Personalo judumą irgi yra numatyta žymiai padidinti: bus bendros programos, dėstytojai dėstys visuose aljanso universitetuose, yra pagrindinis principas, kad judėtų ir dėstytojai“, – teigė A.Žukauskas.
Universitetai turėtų kartu kurti ir mokymo priemones, numatoma užtikrinti laisvą prieigą prie partnerių turimos mokslinės įrangos, kartu vykdyti mokslinius tyrimus, planuojama, jog daugiau galimybių dirbti kituose aljanso universitetuose turės ir doktorantai bei ką tik įgijusieji daktaro laipsnį.
A.Žukauskas sako, kad specifinis VU vaidmuo aljanse bus koordinuoti į studentus orientuotų mokymosi priemonių kūrimą, t.y. kurs studijų programas, metodiką. Pagrindinis VU partneris šioje srityje bus Bergeno universitetas, tarp aljanso narių turintis aukščiausią tarptautinį įvertinimą.
Be EK indėlio, VU tikisi ir valstybės nacionalinės paramos. Pasak A.Žukausko, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tariamasi dėl maždaug pusės milijono eurų paramos per metus, kol bus įgyvendinama programa.
„Universiteto matomumas tarptautinėje erdvėje, be abejo, išaugs, nors partneriai pripažįsta, kad ir šiuo metu nesame vargšai, esame jau dabar neblogai vertinami Europoje pagal daugelį parametrų. Bet, manau, dėl didesnio dėstytojų, studentų judumo padidės mūsų prestižas, patrauklumas užsienio studentams“, – vylėsi universiteto vadovas.
Studentai galės kaupti „asmeninius“ kreditus
KTU priklausys prieš daugiau nei du dešimtmečius susikūrusiam Europos inovatyviųjų universitetų (ECIU) konsorciumui, kartu su dar dešimčia įstaigų: Tventės, Olburgo, Tamperės, Linčiopingo, Trento, Dublino, Hamburgo technologijos, Autonominiu Barselonos, Aveiro, Stavangerio universitetais bei dar vienu asocijuotu partneriu – Tulūzos nacionaliniu taikomųjų mokslų institutu.
Šis konsorciumas žada sujungti studentus, tyrėjus, verslą ir viešąjį sektorių į bendrą platformą „ieškant inovatyvių sprendimų įgyvendinant realius gyvenimiškus iššūkius“.
Studijuojantiesiems šiame konsorciume bus siūlomas lankstus studijų modelis – studentai rinks taip vadinamus „mikrokreditus“ už individualius modulius ar kursus, kuriuos jie kaups savo kompetencijų pažymoje. Tuo šios studijos skirsis nuo iki šiol vyravusių standartizuotų, laipsnį suteikiančių studijų.
KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė sako, kad kertinė projekto siekiamybė – iki 2025 metų sukurti bendrą Europos švietimo erdvę užtikrinant tiek fizinį, tiek virtualų akademinės bendruomenės mobilumą.
„Mobilumas yra aktualus ne tik besimokantiesiems, kurie vyks spręsti iššūkių, klausys mikrokvalifikacijų kursus, bet ir akademiniam personalui. Siekiant jį suaktyvinti, papildomai bus numatomi taip vadinami mobilumo langai, leisiantys tiek studentams, tiek dėstytojams ir mokslininkams dalyvauti bendrose konsorciumo partnerių veiklose“, – atsakyme BNS nurodė ji.
Studijų lankstumas, KTU atstovų nuomone, turėtų suteikti daugiau galimybių ir siekiantiems mokytis visą gyvenimą.
Be kitų priemonių, planuojama įkurti 12 studijų inovacijų centrų kiekviename universitete, juose bus išbandomos inovatyvios studijų ir tyrimų praktikos, įsteigtas virtualus Strateginių Europos projektų centras.
Iš viso projektui KTU per trejus metus ketinama skirti 6,25 mln. eurų, penktadalį – apie 0,4 mln. – skirs pats universitetas, tikimasi ir papildomo valstybės indėlio.
Orientuosis į jūrinę ekonomiką
Klaipėdos universitetas (KU) jungiasi į „EU-CONEXUS“ aljansą su penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis: La Rošelio, Valencijos katalikiškuoju universitetu, Zadaro, Atėnų žemės ūkio, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetais.
Pasak KU atstovų, konsorciumas turės specifinę veiklos tematiką, apimančią išmanių urbanizuotų pakrančių tvarumą, vadinamąjį „mėlynąjį“ jūrinės ekonomikos augimą, tarptautinę akademinę veiklą globalioms problemoms spręsti.
Anot universiteto, projektu bus kuriamos naujos bendros tarpdalykinės ir tarptautinės bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programos, nauji mobilumo modeliai, bendros skaitmeninės bibliotekos, vystoma išmanaus universitetinio miestelio idėja, stiprinami moksliniai tyrimai.
Taip pat bus kuriamos jungtinės tyrimų programos, modernios mokymosi technologijos, vyks bendri sportiniai ir kultūriniai renginiai, daugiau dėmesio žadama skirti žmonių su negalia integracijai, vietos bendruomenės poreikiams.
„Partnerių universitetai taip pat turi bendrą viziją dėl naujos tarpvalstybinio universiteto formos, kuri išduotų bendrus Europos laipsnius ir bendrus Europos diplomus. Mobilumas kiekvienoje studijų programoje turėtų pagerinti studentų kalbos įgūdžius ir tarpkultūrines kompetencijas, taip pat sustiprinti jų europietiškumo ir pilietiškumo jausmą“, – teigiama universiteto atsakyme BNS.
Universitetui Europos Komisija trejiems metams yra numačiusi 0,6 mln. eurų – kaip ir kiti, Klaipėdos universitetas tikisi nacionalinės paramos.
A.Monkevičius žada pagalbą
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius sveikina iniciatyvą ir žada finansinę pagalbą universitetams. Jis taip pat sako, kad šiomis naujovėmis galėtų pasinaudoti ir kolegijos.
„Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių, kadangi net trys mūsų universitetai buvo atrinkti per pirmąjį projekto etapą. Reikalingas lėšas planuojame. Taip pat galvojame ir skatiname, kad ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos (ypač apie tai kalba kolegijos) galėtų dalyvauti kituose šio projekto etapuose“, – atsakyme BNS teigė ministras.
