Pasirašomos paskutinės sutartys į aukštąsias mokyklas. Per šį paskutinį etapą daugiausiai studentų stoja į valstybės nefinansuojamas vietas. Deja, kai kur vis dar priimami studentai su mažesniais, nei reikalaujama, balais.
Švietimo ekspertai sako, kad abiturientams turėtų užtekti pirmųjų dviejų etapų. Bet švietimo ministrės nuomonė kitokia: papildomas etapas – pagalba būsimiems studentams. Pavyzdžiui, grįžusiems iš užsienio po vasaros darbų arba tiems, kurie netikėtai persigalvojo pakeisti studijų kryptį. Tiesa, barjeras norintiems studijuoti – ne toks ir didelis.
Norint įstoti į aukštąją mokyklą, reikia, kad stojimo balas būtų mažiausiai 2. Stojant į kolegiją – 1,2. Visa tai nusprendė ir susitarimu patvirtino rudenį vykusi rektorių konfederacija.
„Dar priminsiu, kad stojant į valstybės finansuojamas vietas reikia būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Tas taikoma šių metų abiturientams, o praeitų – du. Ir tik ankstesnieji dar turi lengvatą. Bet šiaip ar taip balo reikalaujame tokio“, – sako Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas.
Tačiau šio reikalavimo, kaip pripažįsta ir švietimo ministrė, nesilaikė trys aukštosios mokyklos – Klaipėdos, Šiaulių ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Jie priėmė studentų su mažesniais stojimo balais nei 2.
„Mes irgi šiemet esame nustatę minimalų balą 2, kaip ir visi kiti. Tačiau baigusiems 2015 metais taikome praeitų metų sąlygas ir užtenka 1 balo, o baigusiems 2014 metais ir anksčiau priėmimo sąlyga – tiesiog brandos atestatas“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto stojančiųjų priėmimo vadovas Albinas Pugevičius.
„Visi, kurie baigė 2016 metais, buvo priimti su ne mažesniu balu nei 2. Priimdami baigusius ankstesniais metais, t.y. 2015-aisiais, vadovavomės tuomet priimtomis taisyklėmis ir ten balas siekė 1,2. Kalbant apie [dar] ankstesnių metų studentus – tai laikėmės Senate priimtų priėmimo taisyklių“, – aiškina Šiaulių universiteto studijų prorektorius Remigijus Bubnys.
„Pernai galbūt mes tai darėme, kaip ir daugelis universitetų. Šiemet kol kas mes to negalėjome daryti, nes LAMA BPO sistema to automatiškai neleidžia. Bet kokio kandidato su mažesniu balu mes negalėtume siūlyti priimti, nes sistema to neleistų“, – tvirtina Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Kęstutis Dučinskas.
Švietimo ir mokslo ministrė neigiamai vertina tokius rektorių pasiteisinimus, tačiau sako, jog kol kas nieko negalinti padaryti. Nuo naujų metų bus įsakymas, draudžiantis universitetams priimti studentus su mažesniu stojimo balu, bet dabar – tai tik susitarimas.
„Ministro žodis šiuo atveju nelabai ką ir reiškia, nes tai yra rektorių konferencijos susitarimai“, – sako Audronė Pitrėnienė.
Švietimo ekspertai mano, kad net nustatyti minimalūs balai turėtų būti aukštesni, norint pakelti mokslo kokybės lygį. Nes minimalų balą gali surinkti net prastai mokyklą baigę mokiniai.
„Jeigu kalbėtume apie privalomą pasiekimo lygį, kas būtų maždaug 40–41 balas, tai tada minimali kartelė būtų 4 balai. Ir mes kalbėtume apie žmones, kurie jau tikėtinai yra geriau mokęsi, pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje. Analizuodami duomenis manome, kad 2 balai yra labai minimali kartelė“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė.
Ir šią kartelę šiemet peržengė iš viso apie 23 tūkst. studentų. Iš jų mažiau nei pusė patys mokės už mokslą.
