Didžiulis efektas
Vieni didžiausių rajono mokyklų iššūkių šiandien, pasak Pasvalio mero Gintauto Gegužinsko, tuštėjimas ir mokinių skaičiaus mažėjimas, tačiau tikslas išlieka toks pat – išlaikyti kuo geresnį mokymosi lygį ir pačių mokyklų gyvybingumą. Tam, anot mero, turėtų puikiai pasitarnauti TŪM: „Nepadarysime visų mokyklų Tūkstantmečio mokyklomis, bet jei kiekvienoje savivaldybėje bus bent viena mokykla labai gerai įrengta, aprūpinta visomis geriausiomis priemonėmis ir čia vaikai galės gauti dar geresnį išsilavinimą.“ Svarbu tai, kad mokyklos baze galės naudotis kitų savivaldybės švietimo įstaigų mokiniai bei mokytojai.
G.Gegužinsko teigimu, mokiniams TŪM programos įdiegimas mokyklose suteiks pridėtinę vertę per geresnes mokymosi sąlygas, o mokyklos bendruomenei galbūt padės išspręsti tam tikras problemas – pavyzdžiui, jaunų mokytojų trūkumą. „Kai mokykla bus inovatyvesnė, galbūt bus patrauklesnė ir jauniems pedagogams. Efektas turėtų būti daugiapusis, ne tik mokyklai, tėvams ir mokiniams. Pavyzdžiui, kokia dabar Panevėžio kolegijos laboratorija naudinga verslui – čia jis gali pasitikrinti savo produktus, o ir besimokantys gali su verslu bendradarbiaudami šį tą naudingo nuveikti“, – kalbėjo meras. Pasak jo, panašiu principu bendruomenei naudą galėtų nešti ir atsinaujinusi mokykla.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius Viktoras Rimša pritarė, kad TŪM turėtų padėti išspręsti reikšmingiausius šių dienų mokyklų klausimus: „Mokyklos turi problemų, kurios turi būti sprendžiamos, aišku, tam reikia lėšų, tačiau jos privalo būti sprendžiamos. Pavyzdžiui, mūsų mokyklos patalpos nėra pritaikytos įtraukiam ugdymui, yra tokių ugdymo sričių, kuriose kažkas pradėta daryti – ir mūsų, ir kitose mokyklose, bet norint kardinaliai pakeisti situaciją reikia papildomų lėšų, kalbu apie gamtamokslį ugdymą ar inžinerines technologijas“, – sakė mokyklos vadovas.
Esame apmąstę, ką norėtume pakeisti, atnaujinti, dėstė gimnazijos direktorius, turime konkrečių idėjų, kurias norėtume įgyvendinti – fizikos laboratorijos įkūrimas, dirbtuvių praplėtimas šiuolaikiškesnėmis priemonėmis, naujų edukacinių erdvių sukūrimas, pasinaudojant dailės galerija ir kitomis gimnazijos kultūrinėmis tradicijomis.
Mokykla – kaip filme
Savo mintimis apie svajonių mokyklą ir esamus pokyčius sutiko pasidalyti Petro Vileišio gimnazijos abiturientas Danielius Bernotas. „Šiemet baigsiu mokyklą ir turiu keletą idėjų, kaip ateityje galėtų keistis mokykla. Manau, kad mokykloje trūksta vienos didelės laboratorijos, kurioje būtų sujungtos fizikos, chemijos ir biologijos sritys. Turime nedidelę biologijos laboratoriją, tačiau nedaug vaikų ten gali tilpti, o mano idėja – kad mes jungtume tas visas sritis į vieną, galėtume daryti eksperimentus, tyrimus. Galėtume joje atlikti naudingus ir produktyvius laboratorinius darbus“, – siūlė gimnazistas.
D.Bernotas tiki, kad atsinaujinusi mokykla po kelerių metų jį labai teigiamai nustebins: „Visada yra noras lygiuotis į geriausias mokyklas, kai žiūriu serialus, matau, kokios mokyklos kitur, ypač Amerikoje. Man visada kildavo noras, kad ir pas mus taip būtų, pavyzdžiui, tokios krepšinio salės. Manau, kad mūsų mokykla stengiasi, plečiasi, tobulinasi ir štai ketina atsinaujinti. Aš tikiuosi, kad kada nors tos ateities mokyklos bus tokios kaip Holivudo filmuose. Norėčiau, kad atrodytų taip, kai grįšiu iš studijų užsieny ir ateisiu aplankyti mokyklos. Tikiu, kad taip bus.“
Neatsilikti nuo technologijų
Pasvalio Petro Vileišio mokyklos dailės ir technologijų mokytojas metodininkas Vytautas Stravinskas neabejojo, kad mokyklos šiandien turi būti kur kas arčiau dabartinių technologijų, juk tai yra šių dienų mokinių kasdienybė.
„Šiuolaikinės technologijos vystosi, tobulėja sparčiais žingsniais ir mokykla privalo sekti tais žingsniais – neatsilikti. Iš tikrųjų mokiniai dabar dažnai pasako, kad namuose turi geresnes priemones nei mokykloje. Atsižvelgdami į tai, į mokinių poreikius, gimnazijoje pradėjome rengti inžinerinių medžiagų kabinetą, kuriame būtų įvairios įrangos. Mano vizija buvo turėti bent po vieną skirtingų technologijų įrenginį, sakykime, lazerį, pjovimo stakles, valdomas kompiuteriu ar trimatį spausdintuvą – kad galėčiau vaikus supažindinti.
Ne viskas iš karto, žengiame pirmuosius žingsnius, bet mokiniams, aišku, norėtųsi, kad tos įrangos būtų daugiau. Pavyzdžiui, jei klasė dirba su vienu 3D spausdintuvu, susidaro labai didelė eilė, nes sukurtus gaminius jis spausdina pakankamai ilgai. Būtų jų bent keli, darbo kokybė iš karto būtų visai kitokia ir rezultatai geresni“, – kalbėjo mokytojas, įsitikinęs, kad vaikams reikia pajusti, jog technologijos – ne tik žaisliukas, bet realią naudą atnešantis dalykas. To Vytautas Stravinskas būtent ir tikisi iš TŪM bei ateities mokyklų.
Jam pritarė ir pats Petro Vileišio gimnaziją baigęs ir čia mokyti sugrįžęs Faustas Petriškis, jo dėstoma disciplina jau primena ateities mokyklą, to pavydėti galėtų daugelis Lietuvos mokyklų – kino kūrimas.
„Daugumas mokinių kelia savo sukurtus videofilmukus į socialinius tinklus, tačiau daro tai tam, kad būtų smagu, o šiose pamokose tai galime perkelti į kitą lygmenį. Ką tos kino pamokos jiems duoda? Nėra taip, kad jie būtinai taps kino režisieriai, operatoriai, tačiau ši patirtis gyvenime neįtikėtinai naudinga“, – įsitikinęs pedagogas.
Mokytojas svarstė, kad modernių technologijų atsiradimas mokyklose atneštų ne tik naudos ir didesnį mokinių įsitraukimą, bet galbūt paskatintų jaunimą vėliau rinktis pedagogiką, jei matytų, kokia mokykla gali būti moderni.
Programos startas bus skelbiamas sausį
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigia paskutiniuosius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos parengiamuosius darbus ir jau sausio mėnesį visas šalies savivaldybes pakvies pažangos planus paramai gauti. Ministerijos atstovai teigia, kad tiek rengiant pažangos planą, tiek jį įgyvendinant savivaldybėms padės, jas konsultuos bei palaikys „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai.
Pirmuosius švietimo pažangos projektus tikimasi pradėti įgyvendinti jau ateinančių metų rudenį.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslas – iki 2030 metų nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas, kad jos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis. Programa siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir kiekvienoje savivaldybėje sukurti kokybiškas ugdymosi sąlygas. Įgyvendinant programą bus bendradarbiaujama su savivaldybėmis ir kartu ieškoma individualių, konkrečiai vietovei pritaikytų sprendimų.
