Lygiavertės perspektyvos
Nuo 2022 metų sausio visos Lietuvos savivaldybės galės teikti paraiškas mokyklų atnaujinimui, ateities mokyklų vizija – ne tik infrastruktūriniai pokyčiai, o didesnis dėmesys mokymosi kokybei bei įtraukčiai. „Tūkstantmečio mokyklų programos Lietuvai reikia, kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur jis gyvena – didmiestyje ar mieste, kaime ar kaimelyje – galėtų mokytis geroje mokykloje ir turėtų lygiavertes ateities perspektyvas“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.
Pagrindinės tūkstantmečio mokyklų kryptis, anot pašnekovės, įtraukusis ugdymas, STEAM, kultūrinis ugdymas ir lyderystė visais lygmenimis: „Norime padėti mokykloms dirbti kitaip, atliepti ateities poreikius, atliepti šiuolaikinių vaikų poreikius, padėti jiems džiaugtis mokymosi procesu ir patirti mokymosi sėkmę.“
Šiai programai įgyvendinti numatyta 210 mln. Eur. Planuojama, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų Tūkstantmečio mokyklomis arba šiuolaikiškomis mokyklomis visiems vaikams.
Kokybė, įvairovė, naujos galimybės
Kalbėdamas apie Tūkstantmečio mokyklų programą, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys tikisi, kad ji suteiks mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą. „Jis turės galimybę mokytis įdomiau, prasmingiau nei iki šiol, taps kūrybiškesnis, o mokytojui tai galimybė realizuoti savo idėjas, kurias įgyvendinti šiandien galbūt neturi sąlygų“, - kalbėjo mokyklos vadovas.
Jo teigimu, mokytojo darbas turėtų palengvėti, nes ji gaus didesnę paramą – tiek metodinę, tiek infrastruktūrinę. „Mes strategiškai gana seniai jau pasirinkę įtraukųjį ugdymą, STEAM, lyderystę ir kultūrinį ugdymą. Mes visuomet deklaravome, kad mums reikalingi visi vaikai, kad mes norime mokytis per patyrimą, kad mes norime, jog kiekvienas mokytojas ir mokinys lyderiautų savo bendruomenėje. Ir, be abejo, mums labai svarbus tas kultūrinis identitetas, kur mes auginame vaikus, kokiame krašte jie auga – kad jie tai pažintų. Kartais mums sako, jūs nenorėkite kaip Vilniuje, o mes sakome – mes nenorime kaip Vilniuje, mes norime kultūrinių renginių kaip Paryžiuje“, – TŪM lūkesčius dėstė V. Bacys.
Kiekvienas svarbus
Sūnų su Dauno sindromu auginanti Ramunė Lebedytė-Undzėnienė tikisi, kad TŪM padės efektyviau įgyvendinti įtrauktį, nes ji svarbi ir visuomenei, ir, aišku, ypatingų poreikių turintiems vaikams. Tiesa, ji atkreipė dėmesį į dalykus, kurie būtini įgyvendinti siekiant įtraukiojo ugdymo sėkmės.
„Vaikams su intelekto negalia reikalingas pritaikytas turinys, jei jis nebus pritaikytas – sunku bus ir mokytojams, ir padėjėjams perteikti bent minimalias žinias. Labai svarbus yra ir mokinio padėjėjas, yra nemažai atvejų, kai vaikas įsisavinti informaciją gali tik tada, kai jam kažkas padeda – kas yra parašyta ir ką reikia atlikti“, – kalbėjo pašnekovė. Moteris akcentavo, kad itin svarbus yra ir darbas su tėvais – paruošiant juos, kad sūnaus ar dukters klasėje bus vaikas su ypatingais poreikiais.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokiniai Ąžuolas Račinskas ir Vytis Sinkevičius tikina, kad svajonių mokykla yra ta, kurioje kiekvienas mokinys priimamas toks, koks yra, kur vyrauja įvairovė.
„Būtų labai gerai, jei į kiekvieną vaiką būtų žiūrima individualiai. Jeigu jam kažkas sekasi geriau, kad būtų galimybė tai ugdyti, o jei vaikas turi spragų – padėti. Būtų gerai, jei mus mokytų ne tik pagrindinių dalykų, bet ir lavintų socialinius įgūdžius“, - mintimis apie ateities mokykla dalijosi Ąžuolas. Pasak jo, itin svarbus dalykas, kad mokytojai patys žavėtųsi savo dėstomu dalyku, tada juo įkvėps ir mokinius.
Ąžuolo klasiokas Vytis pritarė ir įvardijo dar kelis aspektus: „Gera mokykla – tai geras mokslas, geras išsilavinimas, bendraujanti mokinių bendruomenė. Tai klasiokai, kurie nesityčioja, jei turi sunkumų ar jei tau sekasi.“ Pasak Vyčio, išmaniosios technologijos nėra tiek svarbios – jų reikia tiek, kiek reikia, tačiau mokytojo gebėjimas įdomiai, per savo patirtį perduoti dalyką – kur kas svarbiau.
