„Studijos universitete yra labiausiai trokštama tolesnio mokymosi alternatyva. Universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi, didesniu atlyginimu“, – sako STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams labiau siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad rinktis aukštąjį išsilavinimą dažniau planuoja sėkmingesnių šeimų vaikai – labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos bei tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą. Mažiau socialiai sėkmingų šeimų atžalos aukštajam išsilavinimui teikia mažesnę svarbą. „Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos“, – nurodo G.Jakštas. Taip pat pastebimi reikšmingi skirtumai pagal lytį – aukštasis išsilavinimas svarbus net 67 proc. merginų ir tik 39 proc. vaikinų.
Pozityvias asociacijas dažniau sukelia universitetai
Studijos universitete dvyliktokams kelia daugiau teigiamų asociacijų negu studijos kolegijoje ar profesinis mokymas. Dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais. Koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis – vos šeštadaliui apklaustų dvyliktokų.
Socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos.
Moksleivių tėvams universitetinis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia netgi dažniau negu patiems dvyliktokams. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais. G.Jakšto teigimu, tokie rezultatai leidžia teigti, kad pastangos didinti koleginių studijų ir profesinio mokymo patrauklumą kol kas reikšmingų rezultatų nedavė.
„Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas“, – nurodo STRATA analitikas. G.Jakšto teigimu, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.
Analizuojant dvyliktokų planus, išsiskiria ir gimnazijų bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių ketinimai siekti universitetinio išsilavinimo. Palyginimui, 46 proc. gimnazijose besimokančių dvyliktokų ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 proc. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.
STRATA analitiko G.Jakšto manymu, prieštaringas profesinio mokymo įvaizdis gali turėti neigiamos įtakos ir priėmimo statistikai. 2019 m. studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje – 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje – 9 proc.
„Dėl tokio pasirinkimo pirmaujame Europoje pagal jaunuolių, įgyjančių aukštąjį išsilavinimą, dalį, ir tai yra sveikintina, kadangi aukštasis išsilavinimas daro teigiamą įtaką daugeliui individo ir visuomenės gyvenimo sričių, pradedant sveikata, pilietiškumu, teisingumo principų paisymu ir baigiant kitais gerovės aspektais. Visgi, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, reikėtų pastebėti, kad išsilavinusi visuomenė yra būtina, tačiau nepakankama ekonominio augimo sąlyga. Ne mažiau svarbu, kaip įgytas išsilavinimas ir gebėjimai dera su užimamomis pozicijomis darbo rinkoje“, – nurodo G.Jakštas.
„Eurostat“ duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi. „Tam tikro lygio gebėjimų ir kvalifikacijos atitiktis yra neišvengiama, kadangi tobula darbo rinka neegzistuoja. Vis dėlto struktūriniame lygmenyje išliekančios aukštos neatitikties problemos gali būti siejamos su didesniu nedarbu ir mažesniu BVP augimu dėl pakankamai neišnaudojamo žmogiškųjų išteklių potencialo. Individualiame lygmenyje įgytų gebėjimų neišnaudojantys darbuotojai yra linkę į mažesnį pasitenkinimą vykdomomis funkcijomis ir darbu apskritai“, – nurodo STRATA analitikas.
Tyrimas „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“ skirtas nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 2019 m. kovo–gegužės mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai.
