2015–2016 metų duomenimis, tarp universitetų moksliškiausias – VU, o kukliausiai šioje srityje reiškiasi privačios šalies aukštosios mokyklos. Tiesa, jose – ISM ir LCC tarptautiniame universitete – stiprus akademinis personalas. Toks jis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), LSMU.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, šalies aukštosios mokyklos skleisdamos netinkamą žinią apie žemą dėstytojų mokymo ir studentų mokymosi lygį atbaido būsimus studentus. Nors, anot redaktoriaus, šalyje aukštąjį išsilavinimą suteikiančios įstaigos stiprėja – ir tokių ne viena, dvi, o daugiau nei pusė.
„Mes juntame, kad šįmet padidės stojimas į užsienio universitetus. Kitaip sakant, skatinama emigracija. Nors šiaip sąlygos Lietuvos aukštosiose mokyklose, tiek kolegijose, tiek universitetuose, yra ženkliai pagerėjusios visom prasmėm – tiek infrastruktūra, tiek tarptautiškumu“, – teigia G.Sarafinas ir priduria, kad stulbinamų pokyčių per šiuos metus pasiekė profesinės mokyklos. Jo įsitikinimu, to priežastis – studentų priėmimas per LAMA BPO sistemą.
Dar vienas lūžis profesinėse mokyklose, kaip tvirtina G.Sarafinas, įvyks tada, kai jos pasiūlys įgyti profesiją greičiau – pavyzdžiui, per pusę metų.
Studentai nusivylę akademiniu nesąžiningumu
Tiek pernai, tiek šįmet, anot „Reitingų“, šalyje tarptautiškiausi šie universitetai: Vytauto Didžiojo (VDU), VGTU, KTU, Mykolo Romerio (MRU), LSMU bei privatūs ISM, Europos humanitarinis ir LCC tarptautinis universitetai. O dėstymu ir mokslo baze labiausiai patenkinti šių universitetų studentai: Balstogės universiteto filialo, KTU, VDU, VU, Šiaulių universiteto (ŠU), VGTU, LCC tarptautinio universiteto ir ISM.
Gabiausi gimnazistai, kaip teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai, pernai studijas dažniausiai rinkosi VU, KTU, LSMU ir Vilniaus dailės akademijoje (VDA).
Tiesa, bent jau vienas dalykas universitetus vienija – iš esmės visų jų studentai pastebi įsigalėjusį akademinį nesąžiningumą ir įprotį plagijuoti.
„Už šiuos pokriterijus daugelio universitetų studentai sociologams sakė, kad savo universitetui rašytų tik apie 3 balus dešimtbalėje sistemoje“, – rašoma „Reitingų“ žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Darbdaviai labiau vertina baigusius kolegijas
Tyrimų bendrovės „Prime consulting“ vadovo Sauliaus Olencevičiaus teigimu, darbdaviai universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais yra nepatenkinti labiau negu kolegijų. Tokią išvadą jis daro komentuodamas kovo 1–balandžio 2 dienomis atliktos 1005 darbdavių apklausos duomenis.
„Atsakymas veikiausiai susijęs su alumnų praktiniu paruošimu. Kolegijų absolventų praktinis paruošimas yra kiek geresnis nei universitetų. Tai tiesiogiai siejasi su kolegijų deklaruojama misija“, – pranešime cituojamas jis.
Apklausos duomenimis, gana palankiai apie kolegijų alumnus atsiliepia visų apklaustų įmonių, įstaigų, organizacijų darbdaviai: 31 proc. jų itin tenkina Vilniaus kolegijos absolventų parengimo lygis, 27,6 proc. darbdavių patenkinti Kauno kolegijos alumnais, 25,7 proc. – Kauno technikos kolegijos, 21,3 proc. – Šiaulių valstybinės kolegijos, 20,1 proc. – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos alumnais.
„Iš privačių kolegijų darbdaviai labiausiai gyrė Vilniaus verslo kolegijos (18,5 proc.) bei Vilniaus kooperacijos kolegijos (17,4 proc.) alumnus“, – tikina žurnalo „Reitingai“ sudarytojai.
Sunkiausiai įsidarbina baigusieji Marijampolės kolegiją
2017-ųjų duomenimis, lyginant su visais tais metais konkrečią kolegiją baigusių jaunuolių įsidarbinimu, neradusių darbo po devynių mėnesių nuo studijų baigimo daugiausia buvo: Marijampolės kolegijoje – 10,7 proc., Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje – 9,7 proc., Alytaus kolegijoje – 9,7 proc. Iš privačių kolegijų – Vilniaus verslo kolegijoje – 17,3 proc., Vilniaus dizaino kolegijoje – 16,2, Kolpingo kolegijoje – 11,1 proc.
Žurnalo „Reitingai“ kovo 1–balandžio 2 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu apklausti 3967 kolegijų studentai, pastarieji besimokantieji regionuose studijomis yra patenkinti labiau nei didmiesčių studentai.
„Nors šiais metais gerokai padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius stosiantiems į aukštąsias mokyklas ir ypač į kolegijas, vis dėlto, kadangi didžiuma nemokamų studijų vietų yra technologijų, fizinių bei žemės ūkio mokslų srities, o ir gerokai, tai yra iki 2 balų pakelta stojimo kartelė, be to, stosiantiems į daugelį studijų programų (išskyrus, menų krypčių bei humanitarinių mokslų) matematikos valstybinį brandos egzaminą yra būtina išlaikyti ne mažesniu balu nei 25, tai kolegijų atstovai nėra tikri, ar bus užimtos visos valstybės finansuojamos studijų vietos“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai, visos kolegijos ir kai kurie universitetai, vykdantys fizinių ar technologinių mokslų srities studijas, įstojusiuosius papildomai moko matematikos, nes esą abiturientų matematikos, fizikos ir chemijos žinios yra kritiškai menkos.
Matematika – paukščių kalba
„Beje, kai kurios kolegijos, kaip antai Panevėžio, moko ne tik įstojusiuosius, o ir abiturientus mokyklinio matematikos kurso. Ir šie kursai anšlaginiai. Šis faktas parodo, kad mokiniai, netgi didmiesčių gimnazijose, nėra patenkinti matematikos dėstymo kokybe“, – rašoma pranešime.
Tamo.lt elektroninio dienyno duomenimis, iš 248 tūkst. daugiau nei per pusę šio semestro aštuntokams parašytų matematikos pažymių 13,9 proc. jų yra neigiami, siekia 1–3 balus. Nuo 4 iki 6 balų buvo įvertinti 38 proc. visų dienynu besinaudojančių aštuntokų.
„Kitaip tariant, remiantis šia statistika, daugiau nei pusei aštuntokų matematika yra paukščių kalba ir dabartinės bendrojo ugdymo programos jiems netinka“, – rašoma žurnale „Reitingai“.
Geriau matematiką moka apie 48 proc. aštuntokų: 24,3 proc. praėjusios dalies semestro metu buvo įvertinti 7–8 balais, 23,8 proc. – 9–10 balų.
Dar prasčiau sekasi devintokams, kurių 16,6 proc. dalies semestro metu buvo įvertinti 1–3 balais. Tiek pat gavo 17 proc. dešimtokų.
Kuo toliau, tuo matematikos rezultatai, anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus G.Sarafino, prastės, nes keisis metodologija, daugės logikos užduočių, o jos mūsų šalies mokiniams sunkios. Kai kurioms mokykloms, pavyzdžiui, progimnazijoms, anot jo, jau nebėra kur prastėti – pasiektas dugnas.
„Daugėja mokyklų, kuriose nėra mokymosi kultūros [...]. Jeigu mokyklose įsivyrauja nesimokymo mada, tu gali daryti ką nori, mokymasis čiuoš žemyn“, – sako G.Sarafinas.
G.Sarafinas: Ugdymo ir plėtotės centras nesusitvarko su atsakomybe
Valstybės kontrolė, kaip pažymi redaktorius, skelbia, kad mokinių pasiekimai negerėja 10 metų. Tuo metu finansavimas švietimui per tiek laiko išaugo 53 proc.
G.Sarafino tikinimu, 36 proc. šalies mokinių samdosi korepetitorius ir mokosi pas juos: „Aš įsivaizduoju, kad dalis net neišgali susimokėti. Jeigu išgalėtų, dar daugiau eitų. Matot, koks lygis, koks nepasitikėjimas švietimo sistema.“
Švietimo ir mokslo ministerija, kaip teigia G.Sarafinas, atsakomybę už mokymosi rezultatus priskiria savivaldybėms. Jų merai, žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus pasakojimu, kalba apie blizgančias sienas, puikiai veikiančius kompiuterius, įsteigtus būrelius, tačiau merai negali išmokyti matematikos.
„Kalti yra mokyklų direktoriai ir mokytojai. Tiksliau, gal ne kalti. Lietuvoje toks yra paradoksas – jie neprisiima atsakomybės už mokinių pasiekimus. Kad ir kaip mokinys mokosi, mokytojui ir mokyklos direktoriui nei šilta nei šalta. Jam tai negresia niekaip – nei finansiškai, nei kitaip“, – pabrėžia G.Sarafinas.
„Kol atsakomybės nebus, leisimės toliau“, – sako redaktorius ir priduria, kad atsakomybę, jo nuomone, turėtų prisiimti ne tiek Švietimo ir mokslo ministerija, kiek jai pavaldus Ugdymo ir plėtotės centras, besirūpinantis mokytojų kompetencijomis, vadovėlių vertinimu, bendrojo lavinimo programomis.
„Jam atsakomybė tenka milžiniška, su ja jis nesusitvarko“, – kalba G.Sarafinas.
Dar kelios mokyklose vyraujančios problemos, kurias įvardija redaktorius, – „balsavimas kojomis“, kai vaikai pasimokę vienoje keliauja į kitą mokyklą, bei atmosfera klasėje: mokiniai skundžiasi dėl triukšmo, dėl nemotyvuotų bendraklasių, mokytojų negebėjimo išmokyti mokytis.
Siektinas pavyzdys – Akmenės rajone
„Akivaizdžiai didėja praraja tarp gerųjų gimnazijų ir prastųjų. Kviestume tėvus vertinti ne vienerių metų reitingus, bet penkerių, – kalba G.Sarafinas. – Mes matome tendencijas, kad visumoj stiprų [gimnazijų] tinklą pavyko sukurti Kaunui, Klaipėdai ir Šiauliams.“
Tuo metu Vilniuje, anot redaktoriaus, yra įvairaus plauko mokyklų.
Kaip teigiamą pavyzdį G.Sarafinas įvardija mokymosi rezultatų augimą Akmenės rajono savivaldybėje. Čia, anot jo, mokinių pažanga buvo susieta su mokytojų atlyginimu, kuris „į rankas“, kaip teigia G.Sarafinas, šiuo metu vidutiniškai siekia 960 eurų.
„Tikslas ne vien mokėti didesnę algą. Turiu omeny, Akmenės jaunuoliai geriau laiko brandos egzaminus, gauna daugiau šimtukų, geriau įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Ir visa tai vyko per trejus metus.
Kaip atrodo, pavyzdžiui, Akmenės rajono Ventos gimnazija. Prieš penkerius metus ji mūsų reitinge buvo 207. Prieš trejus metus – 149. Dabar – 42. Penkis kartus auga viskas. Viskas įmanoma, kai išsikeliami tikslai ir juos lydi resursai, šiuo atveju, mokytojų atlyginimai ir technologijos“, – sako redaktorius.
Geriausiųjų sąrašai kito nedaug
Gimnazijų, atsirenkančių mokinius, reitingas:
1. Vilniaus licėjus (pernai – pirmas);
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai – trečia);
3. KTU gimnazija (pernai – antra).
Gimnazijų, nerengiančių mokinių atrankų, reitingas:
1. Klaipėdos licėjus (pernai – pirmas),
2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (pernai – antra),
3. Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija (pernai – septinta).
Valstybinių universitetų reitingas:
1. Vilniaus universitetas (pernai – pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas (pernai 2–3 vieta);
3. Vytauto Didžiojo universitetas (pernai 4–5 vieta);
4–5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (pernai – 4–5 vieta);
4–5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (pernai – 2–3 vieta);
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (pernai – 6 vieta);
7. Klaipėdos universitetas (pernai – 7 vieta);
8. Vilniaus dailės akademija (pernai – 8 vieta);
9. Mykolo Romerio universitetas (pernai – 10 vieta);
10. Lietuvos sporto universitetas (pernai – 12 vieta);
11. Šiaulių universitetas (pernai – 9 vieta);
12. Aleksandro Stulginskio universitetas (pernai – 11 vieta);
13. Lietuvos edukologijos universitetas (pernai – 13 vieta).
Privačių universitetų reitingas:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;
2. LCC Tarptautinis universitetas;
3. Europos humanitarinis universitetas;
4. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;
5. Balstogės universiteto FEIF.
Valstybinių kolegijų reitingas:
1. Vilniaus kolegija;
2. Kauno kolegija;
3. Kauno technikos kolegija.
Nevalstybinių kolegijų reitingas:
1. Vilniaus dizaino kolegija;
2. Vilniaus verslo kolegija;
3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija.
