Šiuo metu priekaištų universitetui turintis indas išvykęs į gimtinę. Į teismą jis kreipėsi jau baigęs studijas. Argumentai išdėstyti įvairūs. Indas Klaipėdoje tikėjosi studijuoti anglų kalba, tačiau tokiai grupei nesusidarius jis buvo vienintelis užsienietis. Magistrantas motyvuoja, jog tai jam nesudarė galimybės visavertiškai dirbti kartu su kitais studentais, dalyvauti diskusijose.
Vaikinas įvardijo ir keletą dėstytojų, kurie nekalba angliškai, o likusių anglų kalbos žinios neatitinka reikalavimų, tai yra B2 lygio.
Indas teismui išdėstė, jog studijos vykdytos gana atmestinai, nesuteikta reikiama medžiaga, nebūta kontrolinių darbų, mažai egzaminų.
Vaikinas teigia turėjęs pirkti literatūrą, mat dėstytojai nesuteikė pakankamai medžiagos, jos negalėjo užtikrinti ir universiteto biblioteka. Vieno vadovėlio apskritai neduota išsinešti, nes tai buvęs vienintelis egzempliorius.
Negana to, ieškinyje dėstoma, kad 2017 metais, jam panorėjus pagal „Erasmus“ programą mokytis Suomijoje, universitetas jo nesiuntė, kol jis nesumokėjo dalies to semestro mokesčio – 400 eurų. Dėl to jam likusi mažesnė „Erasmus“ studijų stipendija. Vietoj 1927 eurų jam buvo išmokėti 1527 eurai. Mėnesiui jam likus 382 eurams Suomijoje vyras negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, nusilpo, buvo praradęs sąmonę, pargriuvo ir patyrė traumą. Nurodyta, jog Suomijoje gydymas esąs labai brangus, tad indas išvyko gydytis į savo tėvynę.
Indas mano, jog dėl neteisėtų Klaipėdos universiteto darbuotojų veiksmų, nesilaikant studijų sutarties, jis patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti.
Norėjo gyventi vienas
Priekaištai pažerti ir dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Indas nurodė jautęs nepagarbą, o universitetas nesuteikė jam galimybės gyventi vienam naujojo bendrabučio kambaryje.
Į prašymą suteikti vienvietį kambarį kažkokia darbuotoja jam atsakiusi, jog indų tautybės studentai naujajame bendrabutyje neapgyvendinami. Susidariusią situaciją vaikinas norėjo aptarti su rektoriumi, tačiau to nepavykę padaryti, nes jis nebuvęs įleistas, o gautas atsakymas pasirodė aptakus.
Anot rektoriaus Artūro Razbadausko, Klaipėdos universitete jau dešimt metų studijuoja studentai iš užsienio šalių, toks atvejis Lietuvoje ir universitete pirmas. Šiuo metu universitete studijuoja daugiau nei 200 studentų iš trečiųjų pasaulio šalių, taip pat ne Europos Sąjungos šalių. Iš Indijos, Bangladešo, Pakistano tokių studentų yra per šimtas.
„Išanalizavome šią situaciją, mes nematome pagrindo, bet kiekvienas teisinėje valstybėje turi teisę ginti pareigas ir teises. Šiuo metu studento nėra Lietuvoje, jis Indijoje. Jis prašo grąžinti už studijas išleistus maždaug 4 800 eurų“, – sakė A.Razbadauskas.
Nors studentas motyvuoja, kad kai kurie dėstytojai nemoka anglų kalbos ir studijų būta nekokybiškų, anot rektoriaus, pačiam studentui būta priekaištų, jis netinkamai atliko savo pareigas, kai kuriuos kursus jam teko kartoti.
„Baigė šias studijas ne taip lengvai. Jo įvertinimai nebuvo patys geriausi“, – sakė rektorius.
Baigė šias studijas ne taip lengvai. Jo įvertinimai nebuvo patys geriausi, – sakė rektorius.
A.Razbadauskas sako, kad, svarstant sąmokslo teorijas, iš trečiųjų šalių atvykstantys piliečiai nori gyventi ir dirbti Europos Sąjungos valstybėse, tad buvusio studentai ketinimai kelia klausimų.
Dekanas Rimantas Balsys teigia, jog indo pretenzijos yra nepagrįstos.
„Jis studijavo verslo vadybą, pageidaujančių ją studijuoti yra nemažai. Buvusio studento pretenzija, kad nesusidarė grupė, absoliučiai nepagrįsta. Pageidaujančių buvo žymiai daugiau, tačiau ne mes nusprendžiame, kitą kartą žmonės negauna vizų. Pagal nuostatus, gali būti ir vienas, ir trys studentai grupėje. Jo grupėje jis buvo vienas užsienietis, tačiau bendrus dalykus lankė su kitais užsieniečiais“, – sakė dekanas.
Dėl priekaištų dėstytojų anglų kalbos žinioms R.Balsys nevynioja žodžių į vatą ir sako, jog vertėtų patikrinti paties indo žinias, kurios ganėtinai prastos ir „to kaimo lygio“.
Vertėtų patikrinti paties indo žinias, kurios ganėtinai prastos ir „to kaimo lygio“.
„Mūsų dėstytojams reikalavimas yra aiškus, B2 lygio reikalavimas. Dėstytojai tokius reikalavimus pildo“, – tikino dekanas.
Studijų prorektorė Leta Dromantienė stebisi, jog studentas, dvejus metus studijavęs, birželį baigęs studijas, iki pat Naujųjų metų gyveno universiteto bendrabutyje. Jo viza baigėsi gruodžio paskutinėmis dienomis. Tai tik pasako, jog gyvenimo sąlygos jam buvusios tinkamos. Bibliotekos ištekliais jis menkai naudojosi ir priekaištų nereiškė, jie pasipylė atsiėmus diplomą, kurio gavimą pats patvirtino parašu. Indas pradžioje kreipėsi į Klaipėdos universitetą ir prašė grąžinti pinigus, sulaukęs neigiamo atsakymo skundą išsiuntė Švietimo ir mokslo ministerijai.
Turėjo priekaištų ir Kembridžui, ir Harvardui
L.Dromantienė priminė keletą panašių atvejų, kai studentai ėmė reikalauti pinigų iš universitetų už Lietuvos ribų.
Štai studentė iš Honkongo liko nepatenkinta Kembridžo universitetu ir pareikalavo grąžinti lėšas, kurios buvo išleistos studijoms. Dar vienas studentas liko nepatenkintas mokslų kokybe Harvarde.
„Galime rasti labai daug pavyzdžių. Tai, deja, trečiųjų šalių piliečiai, nes jie ieško galimybių, kaip likti šalyje“, – sakė L.Dromantienė.
Jos teigimu, Lietuvos universitetai tarp Azijos šalių piliečių populiarūs, deja, nedaug kam pavyksta čia atvykti. Klaipėdos universitetas tais metais, kuomet prašymą studijuoti pateikė indas, sulaukė 80 tokių pageidavimų. Tik 17 studentų išsilavinimas buvo pripažintas tinkamu atvykti studijuoti į Lietuvą, tačiau tik du gavo vizas Lietuvos ambasadoje Indijoje. Ten dirbantis psichologas netrunka nustatyti, kokios tikrosios vykimo studijuoti priežastys, ar tai nėra tik noras pakliūti į Europą. Pasitaiko, kas nepraeina Valstybės saugumo departamento barjero.
Dokumentai pasiekė teismą
Universitetui atstovaujanti advokatė Irena Jermolajeva sako, jog teismas jau gavo visus dokumentus ir netrukus turėtų paskirti datą, tačiau, ar posėdžiai vyks, lieka neaišku. Indas pateikė prašymą bylos nenagrinėti be jo dalyvavimo, nors tai puikiai galėtų daryti jam atstovaujantis advokatas.
Kadangi indas nebeturi leidimo gyventi Lietuvoje, jo prašymas skirti advokatą yra niekinis, tad už paslaugas jis turėtų susimokėti pats, jos gali kainuoti gerokai daugiau nei 4 800 eurų, kuriuos jis nori prisiteisti už studijas.
Advokatės žiniomis, tokia byla yra pirmoji Lietuvoje.
„Tokių bylų, mano žiniomis, dar nebuvo, kad studentas gavęs diplomą ginčytų studijų kokybę. Čia galima iš jo veiksmų tik numanyti, kad nori grįžti į Lietuvą, bet kokiu būdu čia būti“, – sakė advokatė, kurios įsitikinimu, jei studentas jautė, jog jo teisės pažeidžiamos, dvejus metus nebūtų tylėjęs, tai leidžia daryti išvadą, kad mokymo kokybė jam tiko.
KU Studentų sąjunga sulaukė kitų Indijos studentų skambučių, šie išreiškė susirūpinimą ir baimę, jog šis atvejis pakenks jų reputacijai.
