Vokiečių kalbos ir komunikacijos studijų programa bus skirta studentams, norintiems įgyti bakalauro laipsnį, o pabaigusieji kitas programas rankose laikys magistro diplomus. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atstovo teigimu, naujų studijų programų bus dar daugiau.
Programos stiprybė – dvikalbystė
Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų instituto, organizuojančio Medijų lingvistikos studijas, direktorės pavaduotoja Rita Vickienė teigia jautusi tokių studijų poreikį. Jaunų žmonių komandos, anot jos, dažnai skelbia ieškančios darbuotojų, kurie gebėtų kurti turinį, rašyti, spręsti rinkodaros problemas. Instituto absolventai, baigę Anglų ir rusų kalbos bakalauro programą, vėliau renkasi kalbotyros, viešųjų ryšių, reklamos magistro studijas, bet neturi galimybės rinktis lingvistikos.
„Mūsų dėstytojos, važiuojančios į konferencijas, pamatė, kad Medijų lingvistika – nauja mokslo kryptis, o jos specialistų labai trūksta. Tai tarpdisciplininė programa – truputėlis žurnalistikos, bet svarbiausia – medijų teksto, socialinių tinklų analizė“, – pasakoja R.Vickienė.
Vilniaus universitete siūloma Medijų lingvistika, anot instituto direktorės pavaduotojos, yra vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, kurios stiprybė – dvikalbystė. Studijos bus orientuotos į anglų ir rusų kalbas ir tai, kaip jos plėtojamos medijose.
Medijų lingvistika – tai tarpdisciplininė programa – truputėlis žurnalistikos, bet svarbiausia – medijų teksto, socialinių tinklų analizė.
Mažėja reklamos ir rinkodaros specialistų paklausa
„Mokysime kalbos, bet nebe kaip „tokios“, o kaip išraiškos priemonės – ką, kaip, kokias frazes reikia vartoti“, – teigia R.Vickienė.
Medijų lingvistikos studijos apims tokius dalykus kaip medijų istorija, medijų filosofija, įtaigos menas, diskursas, socialinių tinklų ir kultūros sąsajų analizė. R.Vickienė tikisi, kad vykdomos šių mokslų sričių studijos pritrauks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų, kurie vėliau galės įsidarbinti kompanijose, susijusiose su komunikacija.
Panašios krypties bakalauro studijų programą, pavadinimu „Naujųjų medijų kalba“, organizuoja Kauno technologijos universitetas (KTU), tačiau programa nauja, o ją baigusių kol kas nėra, todėl įvertinti jos sėkmę sudėtinga.
Šiuo metu Darbo biržos paieškos sistemoje galima rasti tik kelis darbo pasiūlymus, susijusius su reklama, ryšiais su visuomene ar rinkodara. Iki šiol didėjusi skirtis tarp reklamos ir rinkodaros specialistų paklausos ir pasiūlos traukiasi, tad mažėja ir tokias profesijas atstovaujančiųjų galimybė įsidarbinti. Darbo birža skelbia, kad 24-iose Lietuvos savivaldybėse jaučiamas reklamos ir rinkodaros specialistų perteklius, 20-yje – stygius.
Industrinė ekologija – programa be analogo
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuo kitų mokslo metų pasiryžęs mokyti Industrinės ekologijos, šią programą pristato kaip rengiančią aukštos kvalifikacijos aplinkos ir technologijų mokslų srities specialistus, gebančius spręsti aplinkosaugos problemas ir didinti ekonomikos ekologiškumą.
„Norėjome sukurti kokią nors išskirtinę [studijų programą]. Gal su aplinkosauga susijusių programų yra nemažai, tačiau tokio atitikmens, orientuoto į pramoninę ekologiją, neradome“, – teigia VDU Aplinkotyros katedros vedėjas Audrius Dėdelė.
Norėjome sukurti kokią nors išskirtinę [studijų programą]. Gal su aplinkosauga susijusių programų yra nemažai, tačiau tokio atitikmens, orientuoto į pramoninę ekologiją, neradome.
Anot jo, studijų programoje turėtų mokytis iki 12-os studentų.
„Tikimės, kad 8–10 vietų finansuos valstybė“, – viliasi jis.
Planuojant Industrinės ekologijos programą, A.Dėdelės teigimu, universitetas atliko analizę, tikrino, kokių specialistų technologijos mokslų srityje trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse užsienio valstybėse.
Panašios krypties ekologijos magistro studijos Vilniaus universitete sulaukia vis didesnio studentų dėmesio. 2014-aisiais šios mokslo srities diplomus įgijo 56, 2015-aisiais – 77, 2016-aisiais – 98 magistrai, tačiau Darbo biržos duomenimis, darbdaviai šiuo metu Lietuvoje ieško tik dvylikos gamtamokslinį darbą galinčių dirbti specialistų. Kita vertus, dešimtyje Lietuvos savivaldybių jaučiamas aplinkos, profesinės sveikatos ir higienos specialistų trūkumas.
Vokiečių kalbos pagrindai – būtinybė
VDU šįmet kvies į dar vienas – Vokiečių kalbos ir komunikacijos – studijas, skirtas humanitarinių mokslų bakalauro siekiantiems studentams, jau įgijusiems tam tikras vokiečių kalbos žinias mokykloje, kalbų kursuose arba kitokiu būdu.
„Į naująją programą norime kviesti žmones, turinčius vokiečių kalbos pagrindus – tokius mokyti lengviau“, – sako VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.
Į naująją programą norime kviesti žmones, turinčius vokiečių kalbos pagrindus – tokius mokyti lengviau.
Šiuo metu VDU organizuoja Vokiečių ir anglų kalbos studijų programą, tačiau R.Eidukevičienė teigia, kad naujai akredituota Vokiečių kalbos ir komunikacijos programa yra kitokia.
Klasikinę filologiją baigę studentai, anot jos, yra tik kalbos specialistai, tačiau šiandien to neužtenka – reikia išmanyti studijuojamų kalbų šalyse vykstančius politinius, ekonominius, socialinius procesus, gebėti tinkamai juos iškomunikuoti.
„Mokantis dvi kalbas nebūtų kada gilintis į kitas sritis“, – aiškina dekanė, anot kurios, Vokiečių kalbos ir komunikacijos studijos susidės iš dviejų dalių – kalbos studijų ir praktinio jų pritaikymo.
Vertėjai – be darbo
Bendraudami su socialiniais partneriais, partneriais iš verslo sričių ir institucijų (tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, agentūra „Investuok Lietuvoje“), sužinojome, kad jie neranda darbuotojų.
„Bendraudami su socialiniais partneriais, partneriais iš verslo sričių ir institucijų (tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, agentūra „Investuok Lietuvoje“), sužinojome, kad jie neranda darbuotojų“, – apie priežastis, kurios paskatino kurti tokią studijų programą, kalba R.Eidukevičienė.
Anot jos, tai lėmė ir VDU absolventų pasirinkimas po studijų dirbti verslo, turizmo įmonėse, tapti vertėjais, kalbų mokytojais.
Bent jau vertėjams ir kalbininkams Darbo birža šiais metais prognozuoja mažas įsidarbinimo galimybes, o vokiečių kalbą įvaldžiusių specialistų, norinčių dirbti klientų aptarnavimo ar vadybos srityje, ieško keturi darbdaviai.
Vokiečių kalbos studijas aukštosiose mokyklose šiuo metu organizuoja tik Vilniaus universitetas (VU) ir VDU. Sprendžiant iš absolventų skaičiaus, filologijos studijos VU praranda populiarumą.
Prieš septynerius metus analogiškos studijos buvo organizuotos ir VU Kauno humanitariniame fakultete, tačiau 2010-aisiais ši programa tapo nerentabili. Vis dėlto, R.Eidukevičienė užtikrina, kad vokiečių kalbos studijų poreikis Kaune yra.
„Gal pirmaisiais metais neturėsime miniomis plūstančių studentų, bet jeigu užtikrinsime studijų kokybę, mumis patikės“, – viliasi ji.
Į Vokiečių kalbos ir komunikacijos studijų programą planuojama priimti 20–30 valstybės finansuojamose vietose besimokančių studentų.
Šiaulių universitetas siekia „rimtų investicijų“
Programa „Informacinių technologijų valdymas“ galėtų padėti IT valdymo paslaugas pakelti į aukštesnį žinių ir gebėjimų lygį, gauti rimtas investicijas į Šiaurės Lietuvos regioną.
Šiaulių universitetas magistro diplomo siekiančius studentus nuo ateinančio rugsėjo ketina mokyti Informacinių technologijų valdymo. Pagal tokią programą būtų ruošiami specialistai, gebantys dirbti su programine įranga ir analizuojantys IT valdymo sprendimus.
Programų sistemų katedros docentė Sigita Turskienė teigia, kad tokios programos gimimą lėmė daugelis faktorių – darbo rinkos analizė, potencialių darbdavių ir socialinių partnerių apklausa, kurie, anot S.Turskienės, ir patys yra suinteresuoti kelti kvalifikaciją bei bendradarbiauti su magistrantais, ir specialistų stoka Šiaurės Lietuvoje.
„Šiuo metu Šiaurės Lietuvos regione beveik nėra, pavyzdžiui, ITIL, ISO 20000, „Business Analytics“, BPMN ir kitų [valdymo sistemų] sertifikuotų specialistų, todėl programa „Informacinių technologijų valdymas“ galėtų padėti IT valdymo paslaugas pakelti į aukštesnį žinių ir gebėjimų lygį, gauti rimtas investicijas (pavyzdžiui, iš „Barclays“, IBM, „Storebrand“, „Exadel“ ir kitų kompanijų) į Šiaurės Lietuvos regioną“, – ambicijų neslepia docentė ir priduria, kad darbuotojų, išmanančių veiklos procesų valdymo technologijas, trūksta visoje Lietuvoje.
Trūksta taikomųjų programų kūrėjų
Darbo biržos duomenimis, Šiaulių savivaldybėje dideles įsidarbinimo galimybes turi taikomųjų programų kūrėjai, kurių trūkumas taip pat fiksuojamas ir kitose dešimtyje Lietuvos savivaldybių.
Šiuo metu darbdaviai visoje Lietuvoje ieško vienuolikos įvairių sričių programuotojų ir IT specialistų.
Rengiant Informacinių technologijų valdymo programą, S.Turskienės teigimu, universitetas rėmėsi analogiškų užsienio programų pavyzdžiais.
„Tai įgalins įsidarbinti ir užsienio kompanijose“, – 15min.lt atsiųstame komentare rašo ji.
Į šią studijų programą universitetas planuoja priimti 8–12 studentų.
SKVC Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas teigia, kad studijų programų teikimas kol kas dar tik įsibėgėja ir didesnio jų srauto centras tikisi kovo–balandžio mėnesiais.
SKVC daliai universitetų teikia „pasitikėjimo kreditą“
Iki šiol SKVC sulaukė 25 studijų programų, iš kurių akreditavo 4. Palyginimui: 2016 metais SKVC buvo pateiktos 97 studijų programos, 2015 metais – 65.
„Manyčiau, kad bendras naujų studijų programų skaičius bus panašus kaip ir ankstesniais metais“, – prognozuoja A.Šerpatauskas.
Anot jo, sprendimus dėl naujų studijų programų akreditavimo lemia dvejopi kriterijai. Jeigu aukštoji mokykla yra teigiamai įvertinta, akredituota ir per pastaruosius 3 metus nesusidūrusi su programų neakreditavimo atvejais, vertinimo procedūra yra paprastesnė.
„Šiuo atveju aukštajai mokyklai, kuri pati yra akredituota ir turi patirties (geros) vykdant tokios pačios krypties studijas, suteikiamas pasitikėjimo kreditas“, – aiškina SKVC atstovas.
„Kitais atvejais, kai aukštoji mokykla neturi akredituotų tos krypties programų, per paskutinius 3 metus buvo neakreditavimo atvejų, nauja studijų programa išsamiai įvertinama kelių ekspertų grupės“, – priduria A.Šerpatauskas. Šiuo atveju, naujai teikiama studijų programa vertinama pagal daugiau nei 30 kriterijų.
