„Visų bendras matymas yra, kad turime sugrįžti į kontaktinį ugdymą. Galimybių pasas yra atskaitos taškas, jis yra būtinas. Tačiau jo įdiegimas ir panaudojimas kelia klausimų“, – BNS teigė E.Valatka.
Vyriausybė kiek anksčiau šį mėnesį nusprendė, kad nuo rugsėjo 1 dienos ugdymas universitetuose kontaktiniu būdu galės vykti tik turintiesiems galimybių pasą, visi kiti studentai turės mokytis nuotoliniu būdu.
Pasak E.Valatkos, jo vadovaujamas Kauno technologijos universitetas, į paskaitas registruodamas studentus, prašys pateikti ir galimybių pasus – tik tokie studentai bus įleidžiami į auditorijas.
„Kai kurie universitetai taip pat planuoja tą daryti“, – sakė rektorius.
Pasak jo, šiuo metu universitetai nesvarsto galimybės papildomai samdyti darbuotojų, kad šie tikrintų į paskaitas ateinančius studentus: „Tai yra papildomi kaštai.“
Vilniaus universitetas (VU) taip pat ketina naudoti informacinių technologijų sprendinius, tačiau detalių kol kas neatskleidžia, nes šiuo metu sistema dar testuojama.
„Baigiame sistemą testuoti. Neištestavus nesinori į technines detales leistis. Bet mes artimiausiu metu informuosime studentus ir bendruomenę, kaip tai bus daroma. Tikrai nebus, kad kažkas tikrina prie įėjimo“, – BNS aiškino VU prorektorius Artūras Vasiliauskas.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas tvirtino, kad pokyčiams ruošiasi ir kolegijos.
„Nėra paprasta, laiko likę nedaug, bet tikrai ruošiamės ir planuoja kolegijos taikyti. Labai skirtingos kolegijos yra ir pagal dydį, ir pagal lokaciją, nuo to kontrolės sprendimai labai priklausys. Kiek žinau, ir IT sprendimai planuojami, ir tiesiog ruošiamasi planšetėmis skenuoti galimybių pasus bei tikrinti asmens dokumentus“, – BNS teigė N.Varnas.
„Nėra vieningų sprendimų, nes labai priklauso nuo kolegijos pačios“, – pridūrė jis.
Rektorių konferencijos prezidentas E.Valatka akcentavo, kad visos šalies aukštosios mokyklos turėtų taikyti vienodą kontrolės mechanizmą, kad nesusipratimų būtų kuo mažiau.
„Turime gyventi pagal tas pačias taisykles, nes gali prasidėti tam tikri nesusipratimai tarp studentų, tarp personalo“, – kalbėjo rektorius.
Jis taip taip teigė, kad šiuo metu universitetai nežino, kokia dalis į paskaitas sugrįžtančių studentų imunizuoti. Tokios informacijos turėjimas leistų planuoti ugdymo proceso eigą bei numatyti skiepijimo vietų poreikį prie aukštųjų mokyklų.
„Laukiame iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacijos, koks yra imunizacijos laipsnis tarp studentų. Šiuo metu aš negaliu pasakyti, koks procentas visų studentų yra paskiepyti ar persirgę. Tie skaičiai yra būtini“, – teigė E.Valatka.
Rektorių konferencijos prezidento teigimu, šiuos klausimus kitą savaitę planuojama aptarti su kolegomis rektoriais, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerija.
