Pagal vasario 28-ąją parengtą ir rektorių pasirašytą „LEU ir ASU reorganizavimo prijungimo prie VDU būdu planą“, darbo iki 2020 metų turėtų netekti ir 23 proc. arba 178 dėstytojai. Toks skaičius aiškinamas mąžtančiais studentų srautais.
Iš 178 dėstytojų etatų 30 jų, kaip rašoma plane, turėtų virsti mokslinių darbuotojų etatais. Tad etatų sumažės 148. Tiesa, darbo netekusių mokslininkų skaičius bus žymiai didesnis, nes dauguma jų visu etatu nedirba.
„Sumažinus dėstytojų etatus 16,71 proc. ir juos pervedus į mokslo darbuotojų etatus, numatomas mokslinių tyrimų ir publikacijų ženklus kokybinis sustiprėjimas, sudarytos sąlygos moksliniais tyrimais grįstų studijų kokybei užtikrinti“, – rašoma plane.
Atleistų mokslininkų išeitinėms kompensacijoms, atsižvelgiant į vidutinius atlyginimus, numatoma skirti 718 tūkst. eurų.
Atleidus visus numatytus darbuotojus per penkerių metų laikotarpį naujai suformuota aukštoji mokykla ketina sutaupyti apie 10,457 mln. eurų.
Vienodins atlyginimus, jungs IT sistemas
Įgyvendinant reorganizacijos planą apie 1,920 mln. eurų per pirmuosius trejus metus reikės darbo užmokesčio sistemos suvienodinimui, nes šiuo metu visų trijų universitetų mokslininkams mokami skirtingų dydžių atlyginimai.
„Darbuotojams atsiras būtinybė veiklą vykdyti keliuose skirtingose vietose esančiuose padaliniuose (įskaitant skirtingus miestus). Įvertinta, kad akademinių padalinių darbuotojų judumo išlaidos, tokios, kaip transporto išlaidos ir darbo vietos užtikrinimo išlaidos, susijusios su programų konsolidacija ir dėstymu keliuose akademiniuose padaliniuose, sudarys 290 tūkst. eurų per ketverių metų laikotarpį“, – rašo konsoliduoto universiteto plano rengėjai.
Pagal planą, išlaidos numatytos ir tokioms veikloms kaip universiteto ilgalaikės strategijos parengimas, vadybos kokybės sistemos įdiegimas (apjungimas), rinkodaros ir komunikacijos sąnaudos. Jau šįmet tam numatyta skirti 130 tūkst. eurų, o iki 2022-ųjų iš viso – 650 tūkst. eurų.
„Vykdant aukštojo mokslo tinklo optimizavimą būtinas informacinių technologijų (IT) sistemų ir IT ūkio sujungimas jau pirmaisiais aukštųjų mokyklų konsolidacijos etapais. Atlikus detalią jungimosi analizę apskaičiuota, kad IT ūkio sujungimui per dvejus metus reikalinga vienkartinė 440 tūkst. eurų suma, neįskaičius vidiniais ištekliais atliekamų veiklų išlaidų (esamų IT specialistų darbo užmokesčio ir kt.)“, – priduriama plane.
Antradienio Seimo posėdžio metu pristatydamas klausimą Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša paminėjo, kad LEU ir ASU prijungimui prie VDU prireiks 49,75 mln. eurų: iš jų 32,75 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos skirta parama, 17 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos, 4,86 mln. eurų skirs pačios aukštosios mokyklos.
„Yra fondas aukštųjų mokyklų [tinklo] optimizavimo – 105 mln. eurų [...]. Tie matymai, kurie yra sudėlioti apraše ir plane, tai yra, pageidavimai, kuriuos mato universitetai, kad jiems reikės šitų lėšų“, – kalbėjo buvęs ilgametis LEU dėstytojas.
Kels fakultetus, renovuos pastatus
Į planą įtraukti ir tie pokyčiai, kurie susiję su reorganizuojamo universiteto nekilnojamuoju turtu ir fakultetų perkėlimu. Numatoma:
- rekonstruoti ASU laboratorijų pastatą (adresu Kauno raj, Akademijos mstl.
Studentų g. 9), kurio plotas – 2398,92 kv. m. ir įsigyti modernios įrangos; - VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetus perkelti į ASU erdves ir įkurti Klimato kaitos poveikio švelninimo tyrimų ir demonstracinį centrą;
- ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetą perkelti į VDU patalpas;
- apšiltinti pastatų, į kuriuos bus perkelti fakultetai, išorę, suremontuoti vidaus patalpas bei atnaujinti laboratorijas;
- renovuoti 6700 kv. m. patalpas Kaune, adresu K.Donelaičio g. 52, ir čia įsteigti Edukologijos akademijos pedagogų rengimo centrą;
- prie šiuo metu Kaune veikiančio VDU Daugiafunkcio mokslo ir studijų centro pastato (adresu Putvinskio g. 23) statyti priestatą ir jame įkurti laboratorijas. Jos, anot plano rengėjų, reikalingos plėtojant pedagogines studijas;
- Kaune, adresu Žilibero g. 5 ir 7 įkurti Edukologijos akademijos gamtos mokslų mokytojų rengimo centrą;
- įrengti ASU sporto kompleksą – plokštuminius sporto įrenginius, tribūną, sutvarkyti inžinerinius tinklus, aplinką, įsigyti kitą sporto inventorių. Tai tęstinis Valstybės investicijų projektas;
- įgyvendinti investicinį projektą ir iš esmės renovuoti ASU studentų bendrabutį;
- VDU Inovatyvių studijų institute įrengti vaizdo konferencijų studiją ir dvi vaizdo įrašų studijas.
„Jungiantis universitetams galima būtų organizuoti patikėjimo teise valdomo valstybės turto investavimo ir pardavimo procedūras“, – rašoma plane.
Atlikus preliminarų VDU, ASU ir LEU nekilnojamo turto vertinimą, nustatyta jo vertė ir galimos pajamos iš pardavimo. Ši suma turėtų siekti 9,8 mln. eurų.
37 proc. mažės studijų programų skaičius
Besijungiantys universitetai kaip vieną svarbiausių tikslų įvardija siekį žymiai pagerinti mokslinių tyrimų rezultatų kokybę, tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą, socialinį, ekonominį, kultūrinį poveikį. Pagal planą, konsoliduoto universiteto mokslininkai tyrimus vykdys humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijų ir žemės ūkio mokslų srityse.
„Ypatingos sinergijos galima būtų tikėtis sutelkiant mokslinį potencialą edukologijos bei bioekonomikos mokslų kryptyse“, – tikina plano rengėjai.
Sukurtas plačios aprėpties VDU po reorganizacijos turėtų organizuoti 37 proc. mažiau studijų programų nei trys atskiros aukštosios mokyklos dabar, sudaryti bendrą bibliotekų fondą, kartu leisti mokslo žurnalus. Vienas iš naujai suformuotos aukštosios mokyklos siekių – įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų (400 QS reitinge).
LEU ir VDU integracija plano rengėjai teigia norintys sutelkti pedagogų rengimą stipriame centre Kaune. Rengiant Lietuvos mokytojus planuojama:
- du kartus vertinti motyvaciją: vieną kartą stojančiųjų į pedagogines studijas, kitą – po pirmojo kurso;
- derinti Lietuvoje susiformavusius pedagogų ruošimo metodus – lygiagretųjį ir nuoseklųjį arba pasirenkant gretutines pedagogines studijas;
- didesnį dėmesį skirti mokymo ir mokymosi praktikai realiose įvairiose erdvėse;
- bendradarbiaujant su užsienio partneriais, atnaujinti 4 bakalauro ir 4 magistro studijų programas;
- sukurti stambias 5 kvalifikacijos tobulinimo programas, grįstas moksliniais tyrimais ir poreikiu, atsižvelgiant į atsirandančius iššūkius, pavyzdžiui, smurtą.
Seimas planą pirmoje stadijoje palaimino
VDU, LEU ir ASU integracijai pritarė visų šių aukštųjų mokyklų senatai ir tarybos. Sausį universitetų susijungimą patvirtino ir Seimas.
Šįkart parlamentarai balsavo dėl detalaus reorganizacijos plano ir siūlymo Vyriausybei numatyti valstybės biudžeto lėšų jo įgyvendinimui. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarė 78 parlamentarai, 8 balsavo prieš, 9 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
„Man atrodo jūs pasirinkote tokį kelią, ką atneša rektoriai, universitetai, tas ir yra štampuojama. Štai Seimas sudarė pavedimą, kad iki šito nutarimo pateikimo turi būti atliktas ekspertinis vertinimas [...]. Ekspertinio vertinimo neturim. Vyriausybės nuomonės, ar čia gerai yra planuojama, neturim. Dabar viskas, ką mes turime projekte, yra klausimas apie pinigus. Rektoriai sako „duokit daugiau pinigų“. Netgi rektoriai parašo tokį projektą, kuriame tiesiogiai atsisako įgyvendinti Seimo nutarimą, kad LEU turtas negali būti perkeliamas į šitą jungiamąjį universitetą. Tai aš ir klausiu, ar rektoriai yra viso šito proceso vieninteliai šeimininkai, ar valstybė, jūsų ir valdančios daugumos asmeny, turės kokį nors vaidmenį ir ar mes gausime ekspertinę išvadą ir Vyriausybė turės galimybę pasakyti kokią nors savo nuomonę šiuo klausimu?“ – dar iki Seimo balsavimo E.Jovaišos teiravosi konservatorius Andrius Kubilius.
Jam atitarė kolega Kęstutis Masiulis, stebėjęsis, kad 40 mln. eurų „gali reikėti neaišku kam“.
„Jeigu [studijų] programų skaičius mažėja, tai yra taupoma. Turi būti lėšų mažėjimas, o ne jų augimas. Dabar išeina, kad reforma pareikalauja daugybės pinigų. O kam iš viso tada judinti tuos universitetus, kur čia reformos vinis? Aš nesuvokiu jos“, – dėstė politikas.
„Be abejo, universitetų jungimas yra visos valstybės reikalas. Antra, šitas procesas toli gražu nėra nevaldomas. Tos jungtys, kurios susidėstė, yra atėjusios įvairiais keliais – vienos geranoriškos, laisvanoriškos – būtent šitų universitetų jungimosi atžvilgiu [...]. Rektoriai... Kaip jūs teisingai pastebėjote, yra padaryta aprašuose klaidų. Jos jau dabar ištaisytos antrajame [Seimo nutarimo variante]. O dėl labai jūsų teisingo klausimo, dėl ekspertinės išvados, dėl jos niekas nebėga“, – kalbėjo „valstietis“ E.Jovaiša.
Seimo posėdžio metu jis minėjo, kad ekspertai vertinimą gali atlikti parlamentui svarstant nutarimą dėl universitetų konsolidacijos plano.
Vyriausybė praėjusių metų lapkritį patvirtino visų Lietuvos universitetų tinklo pertvarkos planą. Pagal jį, šalyje iš keturiolikos universitetų liks devyni.
