Ministrė pažymėjo, kad pavienėms, o ypač – mažoms akademinėms institucijoms, išgyventi sunku – tam reikia labai daug pastangų ir lėšų, todėl būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo formų problemų sprendimui ir naujovių diegimui.
„Prognozuojama, kad dėl demografinės padėties iki 2020 m. studentų skaičius vis mažės. Mažės jų ir dėl kitų priežasčių – galimybės išvažiuoti svetur ar studijuoti nuotoliniu būdu. Tai verčia permąstyti tolesnį aukštojo mokslo raidos scenarijų. Menant Lietuvos aukštojo mokslo istoriją, taip jau yra buvę“, – kalbėjo ministrė.
Šiemet sukanka 15 metų, kai Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą ir buvo įsteigtos pirmosios kolegijos. Tuo metu tarp universitetų ir tuometinių aukštesniųjų mokyklų atstovų vyko karštos diskusijos dėl aukštojo mokslo plėtros, svarstant, ar reikia Lietuvoje neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus.
„Tąkart užsienio ekspertams pavyko susodinti už vieno stalo universitetų atstovus ir kolegijų steigimo iniciatorius ir sutarti dėl naujos aukštojo mokslo vizijos. Taip buvo įteisinta dvinarė aukštojo mokslo sistema, t.y., dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos“, – susirinkusiems priminė A.Pitrėnienė.
Tais pačiais metais buvo įsteigtos keturios valstybinės ir trys nevalstybinės kolegijos. Per 15 metų aukštųjų mokyklų tinklas vis plėtėsi. Dabar Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje – 4,6 aukštosios mokyklos.
2014 m. universitetuose studentų skaičius, palyginti su 2011 m., sumažėjo 10 proc., kolegijose – 9 proc. Didžiausias studentų mažėjimas pastebimas humanitariniuose (-22 proc.) ir socialiniuose moksluose (-19 proc.). Atsižvelgiant į gimstamumo tendencijas, 2020 m. įgijusių vidurinį išsilavinimą, taigi, atitinkamai ir stojančiųjų, gali sumažėti apie 40 proc.
Susitikimo metu valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie galimas bendradarbiavimo galimybes mokslo ir studijų srityse. Diskusijoje dalyvavo 14 universitetų ir 13 kolegijų vadovai.
