Švietimo ir mokslo ministerijos, valdančiųjų atstovai Seime siūlo nesiimti radikalių permainų ir įvesti pereinamąjį laikotarpį, per kurį rektoriai iš užsienio įgytų reikiamas lietuvių kalbos žinias.
Kaip BNS sakė LURK prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, idėją pasiūlė šiuo metu tarptautinę rektoriaus atranką paskelbęs Kauno technologijos universitetas (KTU) – rektoriai, anot jo, praėjusią savaitę vienbalsiai sutarė siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai numatyti išimtį Valstybinės kalbos įstatyme, kad lietuvių kalbos mokėjimas universitetų vadovams nebūtų privalomas.
„Manau, kad visai laiku gimusi idėja, nes netgi stipriai internacionalizuoti pasaulio universitetai paprastai tarnauja savo šalies labui. Ir jei mes neturėsime tarptautinio personalo, negebėsime parengti savo absolventų darbui globaliomis sąlygomis. Tai – pagrindinis dalykas, kodėl reikia turėti tiek tarptautinio personalo, tiek tarptautinių studentų“, – teigė jis.
Anot jo, 2015-aisiais vykusiuose VU rektoriaus atrankoje taip pat dalyvavo du kandidatai iš užsienio, tačiau jie buvo atmesti, kaip neatitinkantys šio reikalavimo.
Šiuo metu nuolatinio rektoriaus ieškančio KTU laikinoji vadovė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, jog Lietuvos deklaruojamas vienas esminių prioritetų – aukštojo mokslo skatinimas, tarptautinė plėtra, o tam universitetams būtina turėti tarptautinio lygio vadovus ir studentus. Ji sako, kad Lietuva, turinti 5 proc. studentų užsieniečių, pralaimi konkurencinėje kovoje Estijai, kur užsieniečiai sudaro daugiau nei dešimtadalį studijuojančiųjų.
„Pasaulyje, pažangiuose universitetuose yra visiškai normalus dalykas, kad konkursas yra atviras, tarptautinis, žmonės kandidatuoja iš įvairių šalių. Juolab kad yra bendra Europos Sąjungos erdvė, laisvas darbuotojų judėjimas. Manome, kad išimtis Valstybinės kalbos įstatyme, galėtų būti tam tikras proveržis“, – BNS sakė ji.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad prašymas dar bus vertinamas, tačiau jis pripažino, jog dabartiniai griežti valstybinės kalbos reikalavimai sudaro esminį barjerą siekiant į universitetus pritraukti tarptautinio lygio specialistus.
„Manytumėme, kad reikėtų galbūt ne visiškai panaikinti, bet padaryti lankstesnę tą nuostatą, kad rektoriumi ar mokslo instituto direktoriumi išrinktam užsienio valstybės piliečiui būtų nustatytas protingas terminas įgyti bazinėms lietuvių kalbos žinioms. Bet norėdami pasiekti tarptautinio konkurencingumo turėtumėme šį barjerą padaryti ne tokį griežtą“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, dėl šio termino dar būtų diskutuojama su teisininkais, Valstybine lietuvių kalbos komisija.
„Bet, manytumėme, pora metų būtų protingas terminas“, – teigė G.Viliūnas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad rektorių siūlomi pakeitimai gali prieštarauti Konstitucijai bei taip pat pasisako už pereinamąjį laikotarpį lietuvių kalbai išmokti.
„Taip, būtų gerai, kad rektoriai būtų ir užsienio piliečiai. Taip, mes Europos Sąjungos valstybė. Bet, ponai rektoriai, pagalvokite, ką daryti, kokių priemonių imtis – galbūt reikėtų pereinamąjį laikotarpį paskirti kalbos išmokimui. Vis dėlto gyvenant ir dirbant Lietuvoje, dar tokioje jautrioje vietoje, kaip aukštoji mokykla, rektorius turėtų mokėti tų žmonių gimtąją kalbą“, – įsitikinęs parlamentaras.
KTU paskelbtame tarptautiniame konkurse potencialių kandidatų paraiškų laukiama iki kitų metų kovo 30 dienos. Ankstesnis KTU rektorius Petras Baršauskas iš posto po raginimų pasitraukė šį rudenį, akademinės etikos kontrolieriui nustačius plagijavimą jo habilitaciniame darbe.
Rektoriaus neturi ir Lietuvos sporto universitetas – jo vieta tapo laisva pernai iš pareigų atsistatydinus Aivarui Ratkevičiui, jam universiteto taryba pareiškė nepasitikėjimą dėl netinkamo įpareigojimų vykdymo.
Teisės aktai numato rektoriams penkerių metų kadencijas.
