Sprendimą dėl atleidimo priėmė Ukmergės rajono savivaldybės taryba.
Neseniai šis teismo sprendimas įsiteisėjo, nes Ukmergės rajono savivaldybė atsisakė dėl šio sprendimo paduoto apeliacinio skundo.
Savivaldybė bylą pralaimėjo, nes nuobaudą skyrė pernai gruodžio 22 dieną, nors kai kurie pažeidimai paaiškėjo birželio ir rugsėjo mėnesiais. Ukmergės teismas konstatavo, kad praleistas įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti.
Po nesėkmingo bylinėjimosi savivaldybei buvusiai švietimo įstaigos vadovei turi sumokėti 3525 eurus už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo sausio 24 dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
A.Uselienei taip pat turi būti sumokėta po daugiau nei 30 eurų už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo liepos 20 dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Savivaldybei atsisakius apeliacinio skundo, buvusiai direktorei iš Ukmergės rajono savivaldybės priteista 350 eurų už advokato pagalbą, kai buvo rengiamas jos atsiliepimas į skundą. Tuo metu A.Uselienė Ukmergės rajono savivaldybei turi sumokėti 532 eurų advokato pagalbai atlyginti.
Tačiau teismas A.Uselienės į pareigas negrąžino. Jis atsižvelgė į pateiktus duomenimis, kad ji galėjo daryti poveikį buvusiems pavaldiniams, ragindama prisiimti kaltę už galimą dokumentų klastojimą, neliudyti prieš direktorę.
„Mokyklos bendruomenės išviešintas neetiškas elgesys su mokyklos darbuotojais leidžia daryti išvadą, kad mokyklos darbuotojams patiriant psichologinį diskomfortą yra ne tik pažeidžiamos jų teisės, tačiau tiesiogiai neigiamai paveikiama mokyklos veikla (turi įtakos ir mokytojų tiesioginėms funkcijoms ugdymo srityje) bei reputacija (lemia, kad vaikų tėvai rinksis kitas mokyklas)“, – rašoma teismo nutartyje.
Pernai rugsėjį mokyklos mokytojai parašė kolektyvinį raštą merui ir tarybos nariams. Jame skundėsi, kad didžioji dalis kolektyvo nepritaria direktorės vadovavimo stiliui, jos neetiškiems darbo metodams, nenori vėl patirti psichologinį smurtą darbe.
Raštą pasirašę mokyklos darbuotojai skundėsi, kad A.Uselienė, bendraudama su darbuotojais, nesilaiko etikos normų, viešai žemina darbuotojus, mokytojai priversti remontuoti kabinetus iš asmeninių lėšų, direktorė dažnai vėluoja į darbą, darbo metu tvarko asmeninius reikalus, dėl mokinių krepšelio mokytojai buvo verčiami net klastoti dokumentus, t.y. daryti neteisėtus veiksmus. Mokyklos bendruomenė nuolat jautė kolektyvo skaldymą, patyrė grasinimus, pažeminimus, patyčias, nekorektišką, nekolegišką bendradarbiavimą.
Ukmergės meras Rolandas Janickas teisme pasakojo, kad mokyklos vadovė A.Uselienė buvo pakviesta pokalbiui, kai paaiškėjo neteisėti veiksmai dėl mokinių registre esančių vaikų, kurie mokykloje nesimokė.
„Vadovė tai patvirtino, paaiškindama, kad mokyklai reikėjo krepšelio“, – sakė R.Janickas.
Jis siūlė direktorei nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tačiau nesulaukus jos nuomonės pradėtas tyrimas.
Pasak mero, kai buvo gautas teismo sprendimas, kad vadovė gali šiurkščiai pažeisti savo pareigas, bandydama daryti įtaką, taryba nusprendė taikyti vadovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Teisėsauga tiria įtarimus, kad Senamiesčio pagrindinėje mokykloje kaip pamokas lankantys vaikai nurodyti ir tie vaikai, kurie joje iš tikrųjų nesimoko ir nesimokė.
Byloje tiriamu laikotarpiu Lietuvos mokyklos finansuotos skiriant vadinamuosius mokinio krepšelius – gaunamų lėšų kiekis priklausė nuo vaikų skaičiaus.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo eina į pabaigą, rašomas kaltinamasis aktas.
Liudytoja apklausta matematikos mokytoja ir klasės vadovė pasakojo, kad sutikslinusi mokinių sąrašus, pranešė direktorei, jog pas ją neatėjo trys vaikai. Direktorė patikino, kad vaikai bus mokykloje.
Liudytoja teigia, kad buvusi pradinių klasių mokytoja iš Laičių skyriaus A.G. pasakė, kad šie vaikai yra tik „popieriniai“.
Direktorė sakydavo, kad reikia padaryti taip, kad šie mokiniai mokytųsi.
„Tai buvo ne pirmas kartas, dėl to visiems buvo aišku, ką reikia daryti, t.y. vaikai buvo sąrašuose, o mokytojai rašė pažymius ir n raides. Direktorė sakydavo, kad reikia padaryti taip, kad šie mokiniai mokytųsi“, – sakė pedagogė.
Liudytoja vieno mokinio buvo neatestavusi, tačiau direktorė prieš susirinkimą pasakė, kad mokinys mokosi šioje mokykloje, ir mokytoja turėjo pakoreguoti trimestrą iš n raidžių (taip žymimas nedalyvavimas pamokoje – BNS) į pažymius.
Pedagogė liudijo, kad direktorė nurodė dienas, kuriomis reikia surašyti pažymius mokiniams, darė spaudimą, liepė eiti kalbėti su tėvais, ieškoti vaikų.
