22 metų metų J.Kavaliauskas mokėsi Vilniaus licėjuje, po to išvyko studijuoti į Jungtinį pasaulio koledžą Armėnijoje, o iš ten keliai nuvedė į Jeilio universitetą JAV.
Užatlantėje Jonui pasirodė vieniša. Kembridže ir Oksforde jau mokosi daugiau nei 100 lietuvių, o maždaug vienuolikoje garsiausių JAV aukštųjų mokyklų kartu sudėjus – vos kelios dešimtys.
„Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduriame, yra informacijos stoka ir tarp moksleivių vyraujantys mitai. Dauguma jaunuolių nežino, kad įstoti į geriausius JAV universitetus nėra neįmanomas užmojis. Priešingai: daugeliu atvejų tai net paprasčiau nei patekti į Oksfordą ar Kembridžą. Maža to, daugeliui lietuvių mokslas bei pragyvenimas Harvarde, Jeilyje, Prinstone ir kituose stipriausiuose JAV universitetuose yra nemokamas“, – 15min dėstė ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalaurą Jeilio universitete studijuojantis J.Kavaliauskas.
Dauguma jaunuolių nežino, kad įstoti į geriausius JAV universitetus nėra neįmanomas užmojis.
„Prime Learning“ įkūrėjų įsitikinimu, studijos JAV atveria platesnių galimybių nei Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose įgytas diplomas: „JAV mokslo institucijos yra daug turtingesnės, dešimties žmonių klasėms paskaitas dėsto Nobelio premijos laureatai, buvę valstybių prezidentai. JAV universitetai turi daugiau lėšų, kurias gali investuoti ne tik į studentus, bet ir į profesorių kolektyvą, naujausias laboratorijas, inovatyvias technologijas.“
Pastebima, kad tarptautinės verslo kompanijos agresyviau graibsto JAV universitetų studentus, jau pirmaisiais studijų metais įmanoma įsidarbinti ir vasaras praleisti didžiausiuose Volstryto bankuose, „Google“, „Facebook“ ir pan.
Konsultuos ir rengs testams
Jonas su dar trimis bičiuliais – Kembridžo universitetą neseniai baigusiais chemiku Nikita Pajanoku ir matematiku Pauliumi Ašvydžiu bei St. Olafo koledže/LSE tarptautinių santykių ir aplinkosaugos bakalaurą studijuojančiu Matu Kvizikevičiumi – nusprendė burti mentorių komandą ir konsultuoti jaunuolius, svajojančius stoti į universitetus JAV, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Prancūzijoje.
Dauguma lietuvių moksleivių yra pakankamai stipriai paruošti, kad mokytųsi šiuose universitetuose.
Drąsindami, teikdami labai konkrečius patarimus ir aiškias rekomendacijas užsienyje studijuojantys lietuviai konsultuoja moksleivius, kaip patekti į prestižinius universitetus.
„Dauguma lietuvių moksleivių yra pakankamai stipriai paruošti, kad mokytųsi šiuose universitetuose. Jiems tereikia laiku pasiruošti standartizuotiems testams, žinoti, kaip atrodo interviu procesas, ko tikimasi iš motyvacinių rašinių, būti susipažinus su kitomis atrankos proceso subtilybėmis, kur atsidavusio mentoriaus pagalba yra neįkainojama“, – aiškino M.Kvizikevičius.
Esminiai JAV ir JK universitetų skirtumai
„Prime Learning“ įkūrėjai pasakojo, kad stojant į garsiausius universitetus nebūtina tapti tarptautinių olimpiadų laureatu ar išgelbėti pasaulio, nors Nikita tarptautinėje chemijos olimpiadoje prizinę vietą laimėjo net triskart, o Paulius Lietuvai atstovavo tarptautinėje matematikos olimpiadoje.
Tokie pasiekimai reikšmingesni stojant į geriausius JK universitetus. Tuo metu JAV universitetų atrankose labiau akcentuojamas asmenybės visapusiškumas: moksleivio žingeidumas, motyvacija, drąsa, altruizmas, kūrybiškumas ir kitos savybės, kurios dažnai atsiskleidžia popamokinėje veikloje, užklasiniuose projektuose.
„Jei į Oksfordą ar Kembridžą dažniau stoja mokiniai, sužibėję olimpiadose, Harvarde, Jeilyje ar Prinstone dažniausiai sutiksime jaunuolius, kurie dar mokyklos laikais kūrė savo kompanijas, paskyrė daug laiko savanorystei kilnių tikslų siekiančiose organizacijose, pademonstravo lyderystės gebėjimus įgyvendindami ambicingus projektus, kuruodami konferencijas, debatų turnyrus, įsiliedami į politinę veiklą ir t.t.“ – pasakojo J.Kavaliauskas.
Kitaip tariant, specifinių akademinių žinių kartelė įstoti į JAV universitetus yra žemesnė, tačiau ateities perspektyvos, baigus studijas Harvarde ar Jeilyje, yra geresnės nei kvalifikaciją įgijus stipriausiuose JK universitetuose.
Du teiginiai – nė vieno teisingo
J.Kavaliauskas ne kartą įsitikino, kad dauguma moksleivių mano, jog studijuoti JAV yra labai brangu, o ir įstoti kone neįmanoma.
„Nė vienas iš šių teiginių nėra teisingas“, – konstatavo pašnekovas.
Tiesa, jis neslėpė, kad studijos Harvarde ir Jeilyje kai kam gali atsieiti apie 280 tūkst. JAV dolerių per ketverius metus, tačiau tik labai nedidelė studentų dalis šią sumą moka.
„Pasidomėjus giliau ir panaršius finansinės paramos sekciją JAV universitetų svetainėse labai greitai supranti, kad, jei šeima neuždirba daugiau nei 60 tūkst. dolerių per metus, jūs nemokėsite nieko, o universitetas jums dar ir primokės, kad ten mokytumėtės.
Pragyvenimas, skrydžiai, apgyvendinimas, mokslai yra padengti. Ir jiems dar mokama stipendija!
Dauguma lietuvių, kurie mokosi Harvarde, Jeilyje ar kitose Gebenės Lygos aukštosiose mokyklose, susiduria su tuo, kad pragyvenimas, skrydžiai, apgyvendinimas, mokslai yra padengti. Ir jiems dar mokama stipendija, kuri prilygsta geram vidutiniam atlyginimui Lietuvoje. Ir tai nėra paskola. Baigęs universitetą esi nieko neskolingas“, – kalbėjo J.Kavaliauskas.
P.Ašvydis ir N.Pajanokas pažymėjo, kad Jungtinėje Karalystėje net gabiausiems studentams tenka dirbti nekvalifikuotus darbus, kad sudurtų galą su galu: „JAV galima to išvengti ir koncentruotis į mokslus: čia universitetai yra turtingesni nei dauguma pasaulio valstybių. Tai jiems leidžia neimti pinigų iš studentų.“
Pasiruošimo kelias ilgesnis
Pasak M.Kvizikevičiaus, didžiausias skirtumas tarp stojimų į JAV ir Europos universitetus yra pasiruošimo proceso trukmė.
„Net ir į stipriausius JK universitetus stojimas yra paprastesnis: jei turi gerus akademinius rezultatus, dalyvauji nacionalinėse ar tarptautinėse olimpiadose, vadinasi, tau nereikia išankstinio specifinio pasiruošimo, kad įstotum.
Stojimo reikalus gali susitvarkyti per kelias savaites paskutiniais metais mokykloje ar vasarą.
Pasiruošimo procesas stoti į JAV universitetus yra žymiai ilgesnis. Laikyti standartizuotus egzaminus moksleiviai pradeda dar devintoje klasėje, o lietuviai neturėtų atsilikti“, – skirtumus brėžė M.Kvizikevičius.
Standartizuotų egzaminų metu tikrinamas kandidato gebėjimas kritiškai mąstyti, anglų kalbos ir matematikos žinios. Dalis moksleivių laiko ir papildomus tam tikrų disciplinų, tarkime, pasaulio istorijos ar gamtos mokslų, testus, taip pademonstruodami savo erudiciją atrankos komitetui.
Viską sudėlioja į savo vietas
Bandyti sėkmę stojant į prestižinius universitetus jaunuolius kartais atbaido slegianti mintis, kad reikia žinoti viską apie viską.
„Prime Learning“ komandos mentoriai padeda nepasiklysti, nepamesti galvos. Kiekvienam moksleiviui jie sudaro individualų pasiruošimo stojimams planą, sudėlioja prioritetus.
Pavyzdžiui, ruošiantis stojamiesiems egzaminams, mentoriai patars, kokią literatūrą skaityti, sudarys rekomenduojamų knygų sąrašą, kurias patys yra išnagrinėję nuo pradžios iki galo.
„JAV kritinio skaitymo ir rašymo egzaminams turi ruoštis skaitydamas sudėtingą literatūrą. Per egzaminą greičiausiai gausi 4–6 tekstus iš skirtingų kategorijų, ar tai bus chemikų parašytas mokslinis straipsnis, ar „The New York Times“ publikacija, o gal ištrauka iš Immanuelio Kanto filosofinio veikalo „Grynojo proto kritika“. Reikės išanalizuoti, kodėl autorius pasirinko tokią sakinių struktūrą, būtent šį žodį, o ne sinonimą, kokia teksto pagrindinė mintis, kontekstas, svarba ir pan.“, – sakė J.Kavaliauskas.
Kritinio skaitymo ir rašymo egzaminams turi ruoštis skaitydamas sudėtingą literatūrą.
Mentoriai yra atrinkę kertinius Vakarų literatūros tekstus ar tekstų ištraukas, atkreipia moksleivių dėmesį į tam tikrus skyrius ar net reikšmingiausias skyrių dalis, kurios dažnai cituojamos ir suteikia neblogą pagrindą remtis tezėmis kaip argumentais interviu, debatuose ar rašant savo esė.
„Kartu su moksleiviais nuosekliai analizuojame šiuos tekstus, kol jie jaučiasi pakankamai pasiruošę tai daryti savarankiškai, egzamino ar interviu metu“, – aiškino J.Kavaliauskas.
P.Ašvydis pridūrė, kad aukštesnio lygio JAV ir JK stojimų matematikos egzaminuose pasitaiko temų, kurios Lietuvoje mokamos tik dvyliktos klasės pabaigoje ar net pirmame universiteto kurse: „Tačiau „Prime Learning“ mentoriai, kurie taip pat yra sukaupę didelę moksleivių ruošimo nacionalinėms ir tarptautinėms olimpiadoms patirtį, padeda stojantiems greitai įgyti trūkstamų matematikos ir kitų disciplinų žinių.“
Gabiausieji ugdomi nemokamai
„Prime Learning“ konsultacijos startavo prieš pusmetį, tačiau visi projekto įkūrėjai ir mentoriai, individualiai ar po kitų organizacijų skėčiu, jau kelerius metus sėkmingai ruošė Lietuvos moksleivius stojimams į JAV ir JK universitetus: buvę jų mokiniai studijuoja Harvarde, Jeilyje, Oksforde, Kembridže ir kituose stipriausiuose universitetuose.
Pasiturinčių šeimų atžalos moka pagal standartinį paslaugų tarifą ir tokiu būdu subsidijuoja moksleivius, kurie negali mokėti.
Susvyravus motyvacijai mentoriai moksleivius įkvepia asmeniniais ir buvusių mokinių pavyzdžiais, padrąsina kukliuosius, nepasitikinčius savo jėgomis.
Konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu arba „Prime Learning“ biure Vilniaus centre – individualiai arba grupėje.
Išskirtinai gabūs, tačiau su finansiniais sunkumais susiduriančiose šeimose augantys talentai konsultuojami nemokamai.
„Pasiturinčių šeimų atžalos moka pagal standartinį paslaugų tarifą ir tokiu būdu subsidijuoja moksleivius, kurie negali mokėti“, – paaiškino N.Pajanokas.
Vasaros stovykla ambicingiausiems
Didžiausias „Prime Learning“ projektas – „Sharp“ vasaros stovykla, Vilniuje vyksianti rugpjūčio 12–19 dienomis. Joje savo asmeninėmis istorijomis ir studijų užsienio universitetuose praktine nauda dalysis žinomi politikos, ekonomikos, verslo atstovai, pavyzdžiui, Arnoldas Pranckevičius, Vilius Bartninkas ir kt.
Moksleivius kuruos ir su jais dirbs Kembridžo, Oksfordo, Harvardo, Jeilio, Londono Imperatoriškojo koledžo, LSE ir kitų aukštųjų mokyklų studentai.
Stovykloje kviečiami dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai.
Jau žvalgosi į kitas regiono šalis
„Prime Learning“ neslepia ambicijų auginti ir stiprinti lietuvių studentų bendruomenę užsienyje: „Mūsų tikslas didinti studentų skaičių stipriausiuose JK universitetuose ir tą pačią sėkmę per dešimtmetį patirti su JAV universitetais.“
Bet ar tai nėra protų nutekėjimo skatinimas? Lietuvai juk irgi reikia gabių, protingų, talentingų.
„Norime prisidėti prie modernios Lietuvos kūrimo, skatiname savo studentus išlaikyti glaudų ryšį su pasaulio lietuvių bendruomene, tobulėti, įgyti žinių ir parvežti jas į savo šalį. Mes patys norime grįžti į Lietuvą ir susikurti čia įdomios, naudingos veiklos“, – aiškino J.Kavaliauskas.
Iš Lietuvos moksleivių turtų ir neketiname krautis – viską, ką uždirbame, reinvestuojame į kursų kokybę ir negalinčių mokėti studentų paruošimą.
Tačiau iš moksleivių konsultacijų Lietuvoje greičiausiai turto nesusikrausi?
„Iš Lietuvos moksleivių turtų ir neketiname krautis – viską, ką uždirbame, reinvestuojame į kursų kokybę ir negalinčių mokėti studentų paruošimą. Tačiau jau dabar pradedame galvoti apie plėtros planus į Latviją, Estiją, gal net Lenkiją ir kitas regiono šalis, kur verslo modelis veikiausiai bus kiek kitoks. Pradedame nuo savo krašto, tačiau matome, kad vis daugiau paklausos randasi ir aplinkui“, – konsultacijų verslo sėkme neabejojo N.Pajanokas.
Jaunųjų akademikų komanda turi ambicijų pasiruošimo stojimams procesą kardinaliai permąstyti ir optimizuoti, pasitelkiant naujausias technologijas – dirbtinį intelektą. Šia linkme dirbama bendradarbiaujant su mokslininkais MIT, Jeilyje ir Kembridže.
