„Kai kurie slėniai atlieka savo funkciją, pirmiausia yra inkubatoriai jaunoms įmonėms, tačiau taip, ta problema (...) egzistuoja. Pirmiausia todėl, kad ji buvo užprogramuota kuriant pačius slėnius, kai turbūt pirminis tikslas buvo įsisavinti Europos Sąjungos struktūrines lėšas eilinį kartą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė V.Sinkevičius.
Jis taip atsakė į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario liberalo Kęstučio Glavecko pareiškimą, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį investavo daugiau negu 0,5 mlrd. eurų į mokslinių slėnių statybas, bet dabar ten didžioji dalis kompleksų naudojama komercinėms paslaugoms, nuomojama, juose dirba smulkūs verslininkai.
„Įsivaizduokime, kiek mes įdėjome europinių pinigų ir savų pinigų, kad įkurtume tą slėnį ir dabar jame ne mokslas kuriamas, o daromas verslas“, – priekaištavo K.Glaveckas.
V.Sinkevičiaus įsitikinimu, „ištaisyti situaciją yra labai sudėtinga“.
„Teisiškai mes nieko negalime padaryti (...) Pačiame reguliavime ir įsipareigojimuose yra įtrauktas vienas iš punktų, tai yra patalpų nuoma, ką jie iš esmės ir daro“, – aiškino V.Sinkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius siūlė „galvoti, kaip reikėtų suinteresuoti“ mokslo įstaigas slėniuose veikti intensyviau.
„Kaip tik šiuo metu mes bandome (...) kurti instrumentus, paskatas, kad mokslo laboratorijos, mokslininkai pirmiausia ir būtų tie, kurie tais slėniais naudodamiesi kuria mokslinę vertę, o kartu ir inovacijas“, – teigė A.Monkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad slėniuose įsikūrusiems mokslininkams ir inovatoriams atsiveria galimybės dalyvauti tarptautiniuose projektuose.
Valstybės kontrolė 2017 metais yra konstatavusi, kad mokslo slėniai yra ploto nuomotojai, ne inovacijų šaukliai. Auditoriai tada atkreipė dėmesį, jog 2014–2020 metų investicijos į mokslinius slėnius turėtų pasiekti 679 mln. eurų.
