Posėdyje dėl įvairių priežasčių nedalyvavo dauguma opozicijos atstovų, o kvorumas griuvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Jaroslavui Narkevičiui ir liberalui Arūnui Gelūnui išėjus į Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdį. Posėdį jam nesibaigus taip pat paliko konservatorius Edmundas Pupinis.
„Manau, imamasi visų priemonių vilkinti procesą ir atidėti sprendimus, o tai reiškia – atidėti galimybes sukurti geresnes sąlygas patiems mokytojams“, – situaciją penktadienį BNS komentavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Visais būdais stengiamasi stabdyti pokyčius, akivaizdu, kad mokytojų situacija šiandien yra nepatenkinama. Mes visi kalbame apie mokytojų profesijos prestižo kėlimą, tuo metu atskiri žmonės daro viską, kad tie pokyčiai neįvyktų. Manau, atsakomybę už tokius veiksmus kas nors turėtų prisiimti“, – kalbėjo ministrė.
Ji vis dėlto vylėsi, kad etatinio apmokėjimo modelis bus patvirtintas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: „Tai nėra proceso pabaiga, pirmadienį toliau vyks komiteto posėdis ir toliau bus svarstoma“.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad iki sesijos pabaigos nespėjus priimti pataisų tai būtų „tik opozicijos nuopelnas“.
„Mes esame labai arti tokios bedugnės, kai dėl tam tikrų, sakyčiau, labai tikslingų opozicijos veiksmų mes negalėsime priimti pataisų“, – BNS sakė pirmininkas.
Etatinis modelis turėtų įsigalioti nuo rugsėjo, teliko dvi savaitės iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
„Kvorumas buvo sugriautas ir dėl labai neaiškių priežasčių, juoba, kad priėmėme kompromisinių variantų, bet opozicijos atstovai leido sau atsikelti ir išeiti nepasibaigus posėdžiui“, – piktinosi komiteto pirmininkas.
„Aš kitaip vertinti negaliu kaip mėginimo pabloginti mokytojų situaciją, turiu minty ir kompromisines pataisas, kurios gerina mokytojų koeficientus, ką šakinėje sutartyje žadėjome daryti 2019 metų balandį, jau dabar keliame“, – kalbėjo E.Jovaiša.
LLRA-KŠS atstovas J.Narkevičius BNS neigė sąmoningai griovęs kvorumą, bet neslėpė, kad etatinio modelio įvedimas „kelia tam tikrų klausimų“.
„Griauti kvorumo aš negrioviau, bet antroje dalyje nebuvau, nes laikas sutapo su ERK posėdžiu, kur esu vicepirmininkas, jau 11 val. buvo komiteto posėdis“, – sakė J.Narkevičius.
Taip pat jis tvirtino, kad frakcija kol kas neturi pozicijos, ar paremti etatinio modelio įvedimą, nes „daug nepatenkintų ir klausimų keliančių iš mokytojų bendruomenės“.
„Nelabai jau toleruotinas Seimo narių darbo stilius. Yra komiteto posėdis, kuriame jie yra pagrindiniai, ir išeiti iš komiteto posėdžio (netinkama – BNS), nesvarbu, kad yra kitas posėdis, pagrindinis komitetas yra pagrindinis“, – opozicijos atstovų sprendimą komentavo E.Jovaiša.
Kiti opozicijos atstovai posėdyje nedalyvavo dėl skirtingų priežasčių – Socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė serga, Gintaras Steponavičius buvo politinės korupcijos bylos teismo posėdyje.
Konservatorius Mantas Adomėnas BNS patvirtino posėdyje nedalyvavęs sąmoningai, nes nepritaria etatiniam modeliui, kurį valdančiuosius sako stumiant buldozeriu.
Jis sakė, kad naujasis apmokėjimo modelis, sutrumpintai vadinamas MEDUS, „skirtas gelbėti nykstančių kaimų mokyklas pilnai sukomplektuotų mokyklų mokytojų sąskaita“.
„Manau, kad etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui deramai nepasiruošta, nėra atsakyta į visus mokytojams ir mokyklų vadovams kylančius klausimus, nėra įsiklausoma į opozicijos argumentus“, – teigė parlamentaras.
„Tokių pokyčių negalima stumti buldozeriu, reikalingas kompromisas ir sutarimas. O atlyginimą mokytojams galima pakelti, jei jau skirta pinigų, padidinus koeficientą“, – argumentavo M.Adomėnas.
Švietimo ir mokslo ministerija siekia, kad etatinis mokytojų apmokėjimo modelis turėtų pradėti veikti jau nuo šio rugsėjo. Opozicijos atstovai yra įregistravę siūlymą jo įsigaliojimą nukelti metams.
Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.
Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių.
Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.
