Kauno miesto Eigulių mikrorajone stovinti mokykla savo istoriją seka nuo 1975 m. Tuo metu ji buvo vadinama 35-ąja vidurine mokykla, o 1997 m. jai buvo suteiktas Vydūno vardas. Per savo gyvavimo laikotarpį mokykla išleido į gyvenimą daugybę mokinių. Čia mokėsi krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis, istorikas Nerijus Šepetys, buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, aktorius Ridas Žirgulis. Tačiau nuo 2013 m. mokyklos veiklos nebuvo vykdomos (kurį laiką pastatą naudojo Lietuvos sveikatos ir mokslų universitetas), o pastaruosius 3 metus Vydūno mokykla stovėjo visiškai tuščia.
Išdaužyti langai, trupančios sienos ir apleista teritorija – reginys, kuris aplinkinių namų gyventojams ir M. Mažvydo mokyklos bendruomenei neteikė džiugesio. Vaiduokliu tapęs pastatas šaukėsi pagalbos – ūkiškos rankos ir gyvybės gūsio.
„Esame pasiryžę prikelti šį pastatą naujam gyvenimui, – sako Kauno Valdorfo mokyklos vadovė Vilma Šlentnerienė. – Jau keleri metai susiduriame su erdvės mokymuisi stoka. Spausdamiesi darželio tipo patalpose su 14 kolektyvų (2 darželio grupės ir 12 klasių) ir matydami tuščią dvigubai didesnę Vydūno mokyklą, supratome, kad tai – galimybė mums. Deja, ši galimybė buvo brangiai įkainota. Esame pelno nesiekianti organizacija. Be to, Kauno Valdorfo mokykla – nevalstybinė, tad patalpų išlaikymas krenta ant mokyklos mokinių tėvų pečių. Turime stiprią bendruomenę, susitelkę rinkome pinigus pastato įsigijimui. Vis dėlto supratome, kad įsigyti aukcione parduodamą pastatą įmanoma tik radus tinkamą investuotoją. Džiugu, kad po ilgo darbo radome išeitį iš sunkios situacijos ir buvusioje Vydūno mokykloje vėl mokysis vaikai“.
Mokyklų perorganizavimas ir net uždarymas Kaune – ne naujiena. Emigracija, gyventojų skaičiaus mažėjimas – pagrindinės mokyklų tuštėjimo priežastys. Kita vertus, tėvai vis dažniau ieško galimybės savo atžalas ugdyti netradiciniu būdu, tad kyla poreikis steigti daugiau nevalstybinių mokyklų.
Mokyklos vadovės pavaduotojos ugdymui Eglės Kriaučiūnienės, jaučiamas vis didesnis tėvų susidomėjimas valdorfo pedagogika ir bendrai alternatyviomis ugdymo sistemomis. Per devynerius nepriklausomos Kauno Valdorfo mokyklos metus mokinių skaičius šoktelėjo kone trigubai. Klasių skaičius mokykloje išaugo įgijus gimnazijos statusą ir pradėjus vykdyti vidurinįjį ugdymą. Ieškant patalpų gimnazijos klasėms buvo atsisakyta vienos darželio grupės.
Sparčiai kintant gyvenimo sąlygoms, visame pasaulyje vis daugiau kalbama apie pokyčių būtinybę švietimo sistemoje. Alternatyvių mokyklų skaičiaus didėjimas teikia vilčių. Tai galimybė tėvams pasirinkti tokią ugdymo įstaigą, kuri geriausiai atitinka jų vaikų poreikius.
Valdorfo pedagogika šiemet švenčia 100 metų jubiliejų. Pasaulyje yra daugiau kaip 1000 Valdorfo mokyklų, nemaža jų dalis yra Europoje. Viena iš pagrindinių šios pedagogikos ypatybių – tai ugdymo proceso organizavimas, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnį, atliepiant tam amžiui būdingus interesus.
„Mokymasis yra paremtas prigimtiniu žmogaus smalsumu, besitęsiančiu ir pasibaigus pamokai. Visas mokyklos gyvenimas yra persmelktas ugdymosi proceso, kuomet mokiniai, vedami pedagogų, pažįsta ir kūrybiškai taiko išmoktus dalykus savo aplinkoje, atranda sąsajas tarp skirtingų disciplinų“, – Valdorfo pedagogikos ypatumus pristato mokytoja Kristina Pačėsienė.
Pastato įsigijimas – tik pradžia. Kauno Valdorfo mokyklos bendruomenės dar laukia didžiulis darbas jį atgaivinant, remontuojant, tvarkant patalpas ir aplinką. Prireiks nemažai suvienytų pastangų, kol šis vaiduoklis taps gyva, nuo vaikų juoko skambančia ir šurmuliuojančia mokykla.
„Viena didžiausių mūsų stiprybių yra vieningumas. Suvienyta iniciatyva siekia Kauno Valdorfo mokyklos ištakas – mokytojai ir tėvai 2010 m. apjungę jėgas įkūrė mokyklą savo vaikams. Esant reikalui, mokame susiburti. Auginti mokyklą įsikuriant naujuose namuose – būtent TAS reikalas“, – vizija dalijasi Mokyklos tarybos narė ir UAB Auganti mokykla direktorė Inga Žiupkienė-Rudžionė, džiaugdamasi prie šios idėjos prisijungiačiais bendraminčiais. „Jų klausimai, patarimai ir padrąsinantys žodžiai įkvepia pasitikėjimo eiti pasirinktu keliu. Tik su Jūsų palaikymu mintimis ir širdimi bei finansine parama galėjome tai padaryti – nupirkti mokyklą“, – šypsosi pedagogė.
„Turime daug rankų ir nebijome darbo. Mokyklos mokiniai kasdien klausinėja, kada eisime ten tvarkytis. Ačiū Dievui, entuziazmo mums netrūksta. Didesnė problema yra finansinė pusė. Langai, durys, šildymo sistema, remontui reikalingos medžiagos ir paslaugos – paskaičiavome, kad pastato aptvarkymui reikia 300 000 Eur. Dalį sumos ketiname surinkti savo jėgomis, tačiau be paramos neišsiversime. Todėl kreipiamės į visą Kauno bendruomenę, socialiai atsakingas įmones ir visus Lietuvos žmones, matančius mūsų veikloje prasmę – mielieji, prašome Jūsų paramos. Tai gali būti lėšų pavedimas į mokyklos sąskaitą, pagalba statybinėmis medžiagomis ar kitomis mokyklos sutvarkymui reikalingomis priemonėmis. Jūs tik palaikykite mus, o visa kita mes padarysime, kad mokykla vėl būtų gyva“, – į skaitytojus kreipiasi Vilma Šlentnerienė.
Mokykla turi paramos gavėjo statusą. Išsami informacija apie tai, kokių priemonių reikia ir kur pervesti finansinę paramą, pateikta mokyklos puslapyje www.valdorfas.org.
