Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valdžios galvos skausmas: VU bibliotekininko alga į rankas – 450 eurų

„Paprasto bibliotekininko alga popieriuje yra 648 eurai – šis vidutinis skaičius svyruoja. Ar galite įsivaizduoti, kiek žmogus gauna į rankas ir kaip jam išgyventi“, – trečiadienį Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų posėdyje, kurio metu svarstytas švietimo įstaigose dirbančių kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas, kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) profesinės sąjungos atstovė Diana Bartkuvienė. Tokios algos suma į rankas – apie 450 eurų.
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

D.Bartkuvienė tikino, kad švietimo įstaigose dirbantys kultūros darbuotojai nuo šių metų pradžios negavo žadėto atlygio. O dėl uždarbio menkumo, kaip pasakojo VU atstovė, sudėtinga į universiteto biblioteką pritraukti naujų darbuotojų.

„Nauji darbuotojai dirba tris mėnesius, o kai nesulaukia jokio pagerėjimo, jokio atlyginimo pakėlimo, keičia darbus. Tai vyksta masiškai“, – dėstė D.Bartkuvienė ir pridūrė, kad VU bibliotekoje yra didelė darbuotojų kaita, dalis, apie 25 proc., jos darbuotojų puse etato dirba ir kitose įstaigose.

Kultūrininkai su pedagogo išsilavinimu

Lietuvos mokyklų bibliotekininkų asociacijos pirmininkė Žaneta Pratusevičienė posėdžio metu tikino, kad tėvai ir globėjai – Švietimo ir Kultūros ministerijos – švietimo įstaigų ir kultūrininkų klausimu nelabai sutaria. Ji svarstė ir apie savo užmokestį.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Eurai

„Dalis mano etato yra pedagoginis. Iš tiesų 50 proc. mano atlyginimo yra už pedagoginę veiklą. Pedagoginis atlyginimas, jeigu lyginsime koeficientus, yra didesnis negu bibliotekininko, – aiškino bibliotekininkų atstovė. – Už bibliotekininko darbą gaunu 500 eurų su viršum, už tą gerokai mažesnę mokytojo darbo dalį – 250 eurų.“

„Labai dideli pinigai“, – ironizavo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Kalbėdama toliau Ž.Pratusevičienė teigė, kad Lietuvai reikalinga mokyklų bibliotekų strategija, o atsakydama į klausimą, kiek jos atstovaujamai profsąjungai priklauso bibliotekininkų, turinčių pedagoginį išsilavinimą, atsakė: „Mano rajone bibliotekoje dirba daugiau žmonių, turinčių pedagoginį išsilavinimą, negu kultūrinį ar bibliotekininko.“

Pavaldumas – Kultūros ar Švietimo ministerijai?

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad siekiant spręsti švietimo įstaigų darbuotojų algų problemą reikia nagrinėti ir pavaldumo klausimą.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Negali būti tokios situacijos, kai švietimo įstaigose dirba ne švietimo įstaigų darbuotojai [...]. Jeigu mes nutarsime, kad visi, kurie dirba mokykloje, yra Švietimo ministerijai pavaldūs darbuotojai, šita problema bus išspręsta“, – dėstė jis ir, kalbėdamas apie mokyklų bibliotekų strategiją, sakė sunkiai įsivaizduojantis mokyklų ir savivaldybės bibliotekų integraciją.

„Kultūros darbuotojai šiais metais gavo padidinimą – visi iki vieno. Tam tikri Švietimo ministerijos sprendimai mokytojų atžvilgiu taip pat buvo. Šiandien mes turime kategoriją žmonių, kurie nepriklauso nei vienai, nei kitai ministerijai. Gal šitą klausimą reikia pagaliau išspręsti?“ – klausė R.Karbauskis.

„Kultūrininkai, dirbantys švietimo įstaigose, yra pavaldūs Švietimo ministerijai, tačiau iš tiesų jie – kultūros ir meno darbuotojai“, – pažymėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Anot ministro, siūlymas švietimo įstaigose dirbantiems kultūrininkams nustatyti kitokias funkcijas ir atskirti nuo kultūros sferos darbuotojų yra „atskiras klausimas“.

Ministras: kodėl problema neiškilo praėjusiais metais?

„2018 m. spalio 2 d. potvarkiu ministro pirmininko sudaryta darbo grupė „Dėl darbo užmokesčio kultūros darbuotojams finansavimo didinimo“ apibrėžė kultūros ir meno darbuotojų imtį, į kurią buvo orientuojamasi tą didinimą atliekant.

Darbo grupės pasiūlyta imtis buvo savivaldybių ir Kultūros ministerijai pavaldūs kultūros ir meno darbuotojai. Pagal šią imtį buvo suskaičiuotas reikalingas finansavimas – 5,7 mln. eurų iš valstybės, 2,5 mln. eurų iš savivaldybių. Pagal tai 2019 metais didinimas ir buvo atliktas. Kodėl tuo metu pavaldumo skirtingoms ministerijoms problema neiškilo, lieka tik klausti. Šią problemą turėsime spręsti šiais metais“, – dėstė M.Kvietkauskas, pridurdamas, kad dabar spręsti problemą ir atlyginimus kelti iš kultūros sričiai numatytų asignavimų neįmanoma.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Mindaugas Kvietkauskas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Mindaugas Kvietkauskas

Dėl to, kad į imtį nebuvo įskaičiuoti švietimo įstaigų kultūros darbuotojai, stebėjosi ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Ta imtis buvo būtent tokia, nežinau, kodėl neįtraukti Kultūros ministerijai nepavaldūs kultūrininkai. Pinigai buvo paskirti per Kultūros ministeriją“, – kalbėjo jis ir reiškė viltį, kad kitų metų biudžete panašių problemų dėl imties nekils, šis klausimas esą sprendžiamas jau dabar.

VU bendruomenės reikalų prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, įsijungdama į diskusiją, teigė, kad problema – ne pavaldumas tam tikrai ministerijai.

Jeigu kultūros darbuotojų atlyginimai kyla tam tikrose institucijose, mes aukštosiose mokyklose prarandam pačius geriausius žmones.

„Čia ne pavaldumo klausimas. Reikia žiūrėti, kaip juda darbo rinka. Jeigu kultūros darbuotojų atlyginimai kyla tam tikrose institucijose, mes aukštosiose mokyklose prarandam pačius geriausius žmones“, – atkreipė dėmesį ji.

Prašo kompensacijų

Universitetuose, anot prorektorės, neakademinio personalo situacija yra kritinė.

B.Švedaitei-Sakalauskei oponavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungos pirmininkė Lina Leparskienė.

Ji aiškino, kad Kultūros ministerijai nepavaldūs kultūros ir meno darbuotojai turi „pradėti egzistuoti“, nes jų „kol kas nėra“. Profsąjungos pirmininkės įsitikinimu, už minėtų darbuotojų finansavimą atsakinga turėtų būti Švietimo ministerija, kuri turėtų atlikti skaičiavimus, juos aiškiai apibrėžti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų finansavimo iki 2025 metų strategijos projekte.

„Norėtume paprašyti, kad, planuojant kitų metų biudžetą, būtų ne tik keliamas biudžetas, kaip numatyta, 15 proc., bet ir kompensuota tai, ko nebuvo duota šiais metais. Tai yra labai svarbu teisybės atžvilgiu“, – dėstė L.Leparskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Knygos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Knygos

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Vytautas Juozapaitis, priešingai nei R.Karbauskis, švietimo įstaigų kultūros darbuotojus siūlė finansiškai išlaikyti taip, kaip ir kitus Kultūros ministerijai pavaldžius darbuotojus, jis siūlė apsibrėžti šių darbuotojų statusą.

R.Karbauskis: įsipareigojimai neįvykdyti „dėl kažkokios klaidos“

R.Karbauskis teigė, kad valdžios įsipareigojimai kultūrininkams buvo neįvykdyti „dėl kažkokios klaidos“.

„Su biudžetu situacija yra tokia, kad jo neprikursi, jeigu paskirto nėra, bet [reikėtų] kompensuoti už tai, kas buvo padaryta, jeigu žmonės žinotų konkrečiai, kad tai bus padaryta, kada tai bus padaryta ir kokios tai bus sumos. Taip pat – inventorizuoti, kiek mes turim žmonių, kokiose institucijose, kad pačios institucijos galėtų pasitikrinti, ar tai yra tiesa. Aiškiai pranešti ir ministerijai, ir mums, kad čia mūsų nemato“, – dėstė valdančiųjų valstiečių lyderis ir teigė, kad šie klausimai turi būti išspręsti iki birželio.

VIDEO: 2019-04-24 Kultūros komiteto ir Švietimo ir mokslo komiteto bendras posėdis

Po praėjusių metų rugsėjį kultūros darbuotojų organizuotos protesto akcijos, Kultūros ministerija ir dalis Lietuvos savivaldybių pasirašė memorandumą dėl šių darbuotojų atlyginimų kėlimo. Vis dėlto, dalis kultūros darbuotojų skundėsi, kad algos nekilo tiek, kiek žadėta.

Kovą portalas lrt.lt skelbė, kad atlyginimų didinimo nesulaukė 1,2–2 tūkst. kultūrininkų, kurie nėra tiesiogiai pavaldūs Kultūros ministerijai.

Tąkart ministerijos atstovė Jana Mikulevič teigė, kad pagal praėjusiais metais nustatytą imtį, atlyginimai augti turėjo tik savivaldybių ir Kultūros ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojams, apie universitetų bibliotekininkų atlyginimus esą nebuvo kalbama.

Vyriausybė trečiadienį ketina aptarti darbo grupės parengtą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų finansavimo iki 2025 metų strategijos projektą. Pagal jį kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai numatoma skirti beveik 400 mln. eurų. Apie tai daugiau – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?