Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje lankėsi Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė. Ji papasakojo, kaip ŠMSM sekasi įgyvendinti rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.
„2017 metų lapkričio mėnesį atlikę auditą „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai?“ teikėme 11 rekomendacijų. Viena iš rekomendacijų įgyvendinta, dviejų terminas nesuėjęs, devynių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja. Iš jų viena rekomendacija yra įgyvendinta [...] priešingai kaip buvo rekomenduota“, – teigė L.Balėnaitė.
Jungtinės klasės valstybei kainuoja daugiau
Anot jos, tinkamai nebuvo įgyvendinta pamatinė rekomendacija – tinklo pertvarką į ugdymo kokybę orientuoti taip, kad gerėtų Lietuvos mokinių pasiekimai.
„Tinklas orientuojamas į kokybę tada, kai mažėja jungtinių 5–8 klasių“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovė ir pridūrė, kad audito metu tokių klasių skaičius šalyje augo.
Pilnų klasių, L.Balėnaitės teigimu, nepajėgia sukomplektuoti mažos ugdymo įstaigos.
Mažos mokyklos nėra pajėgios užtikrinti gerėjančių mokinių pasiekimų.
„Kaip parodė auditas ir kiti tyrimai, mažos mokyklos nėra pajėgios užtikrinti gerėjančių mokinių pasiekimų. O vieno mokinio ugdymas tokioje mokykloje 2017 metais valstybei kainavo 4,5 karto daugiau negu didesnėje, sėkmingesnėje mokykloje“, – aiškino ji ir siūlė neleisti jungti 5–8 klasių.
ŠMSM, L.Balėnaitės tikinimu, keitė tinklo pertvarkos taisykles, tačiau neįvedė tinkamų kriterijų.
„Jungti 5–8 klases buvo leista ir progimnazijoms“, – pažymėjo ji ir išreiškė viltį, kad situacija pasikeis.
Kai kurie vaikai – be ikimokyklinio ugdymo
„Ikimokyklinio ugdymo auditą baigėme praeitų metų rudenį. Teikėme keturias rekomendacijas, – toliau kalbėjo Valstybės kontrolės atstovė. – Nors galutinis terminas rekomendacijų nesuėjęs, tačiau gavome signalų, kad rekomendacijų įgyvendinimas gali vėluoti.“
L.Balėnaitė pažymėjo, kad 36 proc. socialinės rizikos šeimų vaikai nesimoko pagal ikimokyklinio ugdymo programas.
Šis skaičius, anot jos, turėtų keistis kartu su ikimokyklinio ugdymo srities finansavimo modeliu. Pastarasis esą turėjo būti pakeistas 2018 metų gruodį, bet iki šiol nebuvo apsvarstytas ir patvirtintas.
„Peržiūrėjome visus atsilikimus“, – atsakydamas į Valstybės kontrolės pastabas teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius ir pridūrė, kad iki balandžio 30 dienos bus parengtas naujas rekomendacijų įgyvendinimo tvarkaraštis, dirbama su suinteresuotomis šalimis.
A.Monkevičius aiškino tokią situaciją, „gana didelį įklimpimą“, „kai kur metų ir daugiau atsilikimą“, radęs. Jo pareigas anksčiau ėjo atstatydinta ministrė Jurgita Petrauskienė.
Viceministrė: per prievartą nieko nebus
Švietimo mokslo ir sporto viceministrė Monika Bilotienė posėdžio metu tikino, kad 5–8 klasių jungimo kriterijai buvo nustatyti. Esą dabar galima jungti tik gretimas klases, pavyzdžiui, 5 ir 6. Kitaip – nebent išskirtiniais atvejais.
„Švietimo ir mokslo ministerija yra už taupų lėšų naudojimą“, – toliau kalbėjo ji ir tikino, kad vienas iš kriterijų skirstant kokybės krepšelius mokinių pasiekimams gerinti ir buvo jungtinių klasių nebuvimas mokyklose.
M.Bilotienė teigė, kad per prievartą jungtinių klasių naikinti negalima.
Aš suprantu, kad nelabai populiaru.
„Mano manymu, ministerija turėtų griežčiau rekomenduoti atsisakyti jungtinių klasių. [...] Aš suprantu, kad nelabai populiaru. Bet negalim žaloti vaikų vien todėl, kad kažkam mokykla atrodo kaip socialinė įstaiga, kur pagrindinis dalykas juos pamaitinti ir išvežti atgal“, – komiteto posėdžio metu kalbėjo konservatorius Edmundas Pupinis.
Vaikų, kurie mokosi jungtinėse klasėse, anot ministro A.Monkevičiaus, yra apie 11 tūkst. Skaičius, jo teigimu, nėra didelis, nes sudaro apie 2,5 proc. visų mokinių.
Jis tikino, kad vaikai dėl nepritekliaus kentėti neturi, kad ministerija yra numačiusi „daug priemonių, kaip reikėtų atsisakyti jungiamų klasių“.
Laukia rimti pokalbiai
„Pirmiausia, su savivaldybėmis ketiname rimtai padirbėti“, – dėstė A.Monkevičius ir žadėjo susitikti su visais naujais merais ar vicemerais.
„Ir finansiniai instrumentai. Jie turi taip veikti, kad skatintų savivaldybes tvarkytis, kad [kurti jungtines klases] nebūtų naudinga“, – pridūrė jis.
Švietimo ministras sakė nematantis galimybių jungtinių klasių naikinimo klausimą išspręsti „kažkokiu kitokiu teisiniu reguliavimu“.
„Steigėja savivaldybė privalo tą daryti, mes tik galėtume nustatyti tokias žaidimo taisykles, kad savivaldybei finansiškai nebūtų naudinga tą daryti – per priežiūrą daryti spaudimą“, – dėstė A.Monkevičius ir išreiškė viltį, kad po dvejų–trejų metų Lietuvoje jungtinių klasių neliks.
Šiuo metu jungtines klases turi 381 Lietuvos mokykla.
