Pagal juos, 2014–2020 metų ES struktūrinio finansavimo etapu planuojama atnaujinti 13 valstybinių kolegijų infrastruktūrą.
Be kitų kolegijų, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje numatyta įrengti inovatyvų technologinio, fizinio, psichologinio jūrininkų rengimo poligoną, sukurti suskystintų gamtinių dujų terminalo operacijų modeliavimo treniruoklį. Panevėžio kolegijoje tikimasi įkurti Energetinių procesų studijų ir inovacijų centrą, kurio laboratorijose studentai galėtų tirti energijos vartojimo mažinimo galimybes projektuojant ir eksploatuojant išmaniųjų pastatų inžinerines sistemas.
Anot ŠMM, Marijampolės kolegijoje bus įrengtos inovatyvių ir ekologiškų transporto priemonių techninio eksploatavimo laboratorijos bei išskirtinės kokybės ir ekologiškų maisto produktų gamybos tyrimų centras, taip pat gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centras.
A.Pitrėnienė tvirtina, kad rengiant būsimus specialistus kolegijose būtina atsižvelgti į modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai.
„Kolegijos – tai regionų aukštojo mokslo centrai, rengiantys darbo rinkai reikalingus specialistus. Tad investuodami į jose siūlomų studijų kokybę plečiame regionų galimybes“, – sakė ministrė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia regioniniu principu susiformavęs 13 valstybinių kolegijų tinklas. Jose rengiami regionui reikalingi specialistai, vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, atliekami užsakomieji tiriamieji darbai, rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai.
