Pirmadienį skelbiami šio egzamino rezultatai.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 19 tūkst. 187 kandidatai. Iš jų 18 tūkst. 258 kandidatai mokėsi mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, o 929 kandidatai – mokyklose, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.
Egzaminui išlaikyti reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 89,77 proc. visų kandidatų – beveik tiek pat, kiek ir 2015 metais, kai išlaikiusiųjų buvo 89,79 proc.
Abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba išlaikė 89,9 proc., besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis – 87,1 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 0,83 proc. visų laikiusiųjų.
Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 75,5 proc. jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus. Didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudaro merginos (87,5 proc.). Jų egzamino išlaikymo procentas, gautų taškų vidurkis geresnis negu vaikinų.
Daugiausia – 81 proc. kandidatų – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Populiariausia buvo tema apie tai, kaip suprantamas vyriškumas: ją rinkosi 58,8 proc. visų kandidatų. Apie tai, kam duota vaizduotė rašė 22,2 proc. visų kandidatų. Literatūrinį rašinį kūrė 17,3 proc. kandidatų. Apie dvarą lietuvių literatūroje rašė 12,5 proc., gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje – 4,8 proc. visų kandidatų.
Visiems abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyko birželio 6-ąją, buvo galima rinktis mokyklinį arba valstybinį egzaminą.
Mokyklinio egzamino rezultatai jau paskelbti birželio viduryje, jį išlaikė 90,7 proc. jaunuolių, aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 1,3 procentai mokinių.
Tiek valstybiniame, tiek mokykliniame brandos egzamine kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį.
Lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai jau kelerius metus laiko suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, bet vertinant tautinių mažumų atstovų darbus leidžiama padaryti daugiau klaidų.
