Pagal mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą, dabartinis VDU netektų savarankiškumo, nes Kaune veikiantys universitetai (išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – LSMU) jungtųsi į vieną aukštąją mokyklą. Tokie planai sulaukė VDU bendruomenės prieštaravimo. Pasak VDU atstovų, vykdoma aukštojo mokslo reforma neatspindi bendruomenės nuomonės.
„Šiandien kaip niekad VDU yra labai svarbu susitelkti ir būti vienybėje dėl savojo Alma Mater išlikimo. Dabartinėje situacijoje universiteto unikalumą ir svarbą tenka įrodinėti dar kartą. VDU – ne tik vardas. Tai savimi pasitikinčių, inteligentiškų, išsilavinusių ir darnių žmonių bendruomenė. Tik ji gali apginti universitetą.
Mes kviečiame protestuoti prieš ŠMM neskaidrius bei skubotus veiksmus, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais“, – tokiais žodžiais prabilo VDU atstovai, vienas kitą viešai kviesdami tartis dėl tolimesnių bendrų veiksmų.
Peticijoje – daugiau nei 3 000 parašų
Viena iš kovos priemonių – VDU poziciją palaikanti peticija, kurią nuo gegužės 11 dienos jau yra pasirašę daugiau nei 3 200 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų.
VDU bendruomenės susitikimas universiteto didžiojoje salėje įvyko gegužės 16 d. Jame diskutuota, kaip galima sustabdyti įsibėgėjantį permainų traukinį. Viena iš kovos priemonių – VDU poziciją palaikanti peticija, kurią nuo gegužės 11 dienos jau yra pasirašę daugiau nei 3 200 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Netrūksta ir užsienyje gyvenančių piliečių parašų.
Norėdami išreikšti vienybę, VDU bendruomenės atstovai ėmė raginti pasikeisti savų „Facebook“ profilių bei viršelių nuotraukas – sukurti specialūs paveikslėliai, kuriuose puikuojasi užrašas #ašesuVDU.
VDU bendruomenės atstovų nuomone, vienas universitetas Kaune reikštų grįžimą į sovietmetį. Šio universiteto rektoriaus požiūriu, nutarus, kad visgi bus vienas universitetas, istoriškai teisingiau būtų mieste palikti Vytauto Didžiojo vardo aukštąją mokyklą, kuri istoriškai yra laikoma pirmąja lietuviška aukštąja mokykla Lietuvoje. Be to, VDU yra išskirtinis tuo, kad vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europos ir pasaulio valstybinių universitetų turi Šventojo Sosto pripažintą Katalikų teologijos fakultetą.
VDU rektoriaus nuomone, vieno universiteto kūrimas iš Kauno atimtų dalį studijų, iškiltų grėsmė unikaliai laisvųjų studijų (artes liberales) sistemai, taikomai tik VDU.
Diskusijos metu J.Augutis atskleidė tai, jog su kitais Kauno universitetais aptariama galimybė jiems prisijungti būtent prie VDU universiteto: ne vienas sutinka. Jis teigė Lietuvos valdžiai pateikęs optimistiškesnį planą ir tikisi, jog kraštutinių aptartų priemonių, kaip streikas, neprireiks.
„Koks jaunuolis norės stoti į naują Kauno universitetą, kuris bus reitingo apačioje, neturės jokių tarptautinių ryšių, kuris bus neaiškus?“ – retoriškai klausė rektorius.
„Privalu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių universitetų autonomiją, akademinių bendruomenių valią ir teisę savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką ir turėti teritorijos, pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją.
Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios aktu atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją“, – rašome peticijos tekste.
Studentai gins artes liberales
„Konsolidacijos procesą mes palaikėme nuo pat pradžių, bet manėme, jog procese turi būti tariamasi su studentais. O taip nebuvo“, – teigė VDU Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė.
Studentų nuomone, daugelis nesipriešina pačiam sujungimo veiksmui, priešinasi formai, kaip tą konsolidaciją norima vykdyti.
„Tai lyg primesta nuomonė, neatsižvelgiant į konstitucinę universitetų autonomijos nuostatą. Kai kurie studentai mano, jog sujungus VDU su KTU, artes liberales idėja tik plistų, nes daugėtų studentų, besivadovaujančių šia idėja. Tačiau mano nuomone, artes liberales iškiltų didžiulė grėsmė“, – teigė vienas VDU studentų, prisipažinęs, jog studijuojantys yra pasiruošę protestuoti.
Doktorantų vardu kalbėjusi VDU jaunoji mokslininkė teigė, jog jai bus gėda aiškintis prieš savo studentus, kodėl Lietuvos valdžiai nerūpi studijuojančiųjų, akademikų nuomonė. Ji yra už konsolidaciją, tačiau protingą.
Marius Sirutavičius, VDU profesinės sąjungos vadovas, prabilo apie tai, kad sujungimo metu dalis VDU darbuotojų neteks darbo vietų, nes Kauno universitetas bus naujas darbdavys. Pirminiais duomenimis, žadama visus atleisti, skelbti konkursus ir dalį naujai įdarbinti.
„Nėra jokio plano, kiek ir kokių tų darbuotojų ruošiamasi atleisti. Kiek iš VDU, kiek iš KTU. Ta žinia užprogramuoja konfliktą tarp šių dviejų universitetų. Turime panikuoti, nes dirbame ne VU, prie kurio bus jungiama, dirbate universitete, kuris turės naują darbdavį“, – problemas įžvelgė jis.
Diskusijos metu užsiminta netgi apie bendro neterminuoto streiko, kaip kovos priemonės, tikimybę.
Juodos varnos kapoja baltą
Diskusijoje apsilankė ir iš JAV atvykęs buvęs VDU rektorius – 84-erių metų Algirdas Antanas Avižienis. Pasak jo, tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, veda prie aukštojo mokslo kokybės sunaikinimo. Naikinant VDU, Lietuvai daroma didžiulė žala. Vienintelis pasipriešinimas tam – patikėtinių taryba. Jam keista, kad pinigai Lietuvoje skiriami tam universitetui, kuris paklusniausias politikams.
Tačiau mes esame labai stambus kąsnis, tad tos juodos varnos gali ir užspringti, – šyptelėjo A.A.Avižienis.
„Jeigu Kaune būtų įkurtas vienas universitetas, jis būtų daugiau kaip 60 proc. technologinis. Tikru universitetu jo vadinti tuomet nebūtų galima. Geriausiuose pasaulio universitetuose technologijų studijos užima tik 20 ir 30 proc.
Keistas ir nesveikas planas kyla kažkieno galvose. Lietuvoje vyksta varžybos ne dėl to, kurio studentams geriau seksis, kieno mokslininkai geresni, bet kas ką išstums, sunaikins. Svarbu pademonstruoti visai visuomenei, kad manipuliacija pinigais, kurią vykdo ministerija, būdinga tik bananų respublikos valstybėms“, – teigė A.A.Avižienis.
Profesoriaus pasisakyme netrūko šmaikštumo. VDU jis pavadino balta varna, kurią nori suvalgyti keturios juodos varnos.
„Tačiau mes esame labai stambus kąsnis, tad tos juodos varnos gali ir užspringti. Praryti mus nebus taip lengva“, – šyptelėjo A.A.Avižienis, jaučiantis, jog tarpuniversitetinėse diskusijose VDU vis labiau ignoruojamas.
Įkvėpta rektoriaus kalbos, pasisakė dar viena VDU studentė: „Džiaugsiuosi, jog kada savo vaikams galėsiu pasakyti, jog gyvenau tais laikais, kai buvo išsaugotas VDU universitetas. Jog buvau viena iš tų studenčių, kuri kovojo už jo išlikimą.“
Šios diskusijos rezultatas – iniciatyvinės grupės, sudarytos iš studentų, akademikų ir kitų VDU likimui neabejingų žmonių, parengta oficiali pozicija-kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Vyriausybę bei Seimą. Tokią poziciją žadama parengti per keletą dienų. Tad šiuo metu internete jau sklandanti peticija – tik pradžia.
Pakeitė nuomonę dėl LEU
Iš pradžių Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ministerija planavo jungti prie Vilniaus universiteto (VU), kai galiausiai gegužę apsigalvojo ir ėmė nutarimu siūlyti jį jungti prie naujo pertvarkos metu suformuoto darinio – Kauno universiteto.
LEU ir VDU yra dar prieš porą metų pradėję jungimosi procesą, kuris, užtarėjų Seime dėka, buvo atkeliavęs ir į parlamentą, jungtuvėms pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Tačiau premjerui Sauliui Skverneliui ir švietimo ir mokslo ministrei pasipiktinus tokiu savarankiškumu, valdantieji sutarė, jog parlamente LEU ir VDU susijungimas nebus svarstomas, kol į jį neatkeliaus pertvarkos planas.
Kad ir kaip bebūtų, gegužės 10 d. Vyriausybė pritarė mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planui ir pateikė jį svarstyti Seimui.
Ne kartą nuogąstauta, kad po to, kai jis pateks į Seimą, iš projekto gali nieko nelikti, nes dauguma aukštųjų mokyklų neturi jokio noro jungtis ir ieško užtarėjų parlamente. Vis dėlto, jei Seimas pritars pertvarkos planui, konkretūs įstatymų pakeitimai turėtų būti parengti iki 2018 metų birželio.
Liks 5 universitetai, meno akademijas siūloma sujungti
Vadovaujantis pertvarkos planu, Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, o penktasis – specializuotas LSMU.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą (KTU), VDU, Aleksandro Stulginskio, LEU bei Lietuvos sporto universitetą.
Siūloma palikti VU bei kurti naują Kauno universitetą. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio universitetą, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą (KTU), VDU, Aleksandro Stulginskio, LEU bei Lietuvos sporto universitetą.
LSMU siūloma palikti, nes, darbo grupės atstovų teigimu, jame smarkiai padidėjo studentų iš užsienio skaičius. Taip pat Kaune turėtų veikti atskira Policijos akademija. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir Kunigų seminarijų statuso.
Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje: sostinėje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, uostamiestyje – Klaipėdos universitetas.
Menų akademijas – Muzikos ir teatro ir Dailės akademiją, siūloma sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri Kaune ir Klaipėdoje tinkliniu principu rengtų specialistus.
Klaipėdoje darbo grupė siūlo palikti Klaipėdos valstybinę kolegiją ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Šiauliuose veiktų ne tik VU Šiaulių fakultetas, bet ir Šiaulių valstybinė kolegija. Panevėžyje – KTU fakultetas ir Panevėžio kolegija.
Pertvarkos iniciatorių manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos, jų skaičių sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu – neliktų studijų krepšelių.
