Jauni žmonės mažai domisi politika
„Politika apskritai yra mažai svarbi jaunų žmonių gyvenime“, – teigia doc. J.Imbrasaitė. Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2017-aisiais tik 17,6 proc. jaunimo Lietuvoje nurodė, kad politika jų gyvenime yra svarbi arba labai svarbi. Prieš devynerius metus tokių jaunuolių buvo dar mažiau – vos 13,7 proc.
Jaunimas visose šalyse politika domisi mažiau negu vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Docentės teigimu, taip yra todėl, kad jaunesniems aktualūs kiti dalykai: įsitvirtinimas darbo rinkoje, laisvalaikis ir pramogos, šeimos kūrimas. Politika artimesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktualesnėmis tampa valstybės teikiamos viešosios paslaugos bei socialinės garantijos.
„Kalbame, jog dalyvavimas rinkimuose ir domėjimasis politika auga, tačiau įsitraukimas į organizacijas ir kolektyvinius protesto veiksmus išlieka beveik nepakitęs“, – pasakoja J.Imbrasaitė bei patikslina, kad 2008 m. domėjimasis politika tesiekė 16,1 proc., o prieš trejus metus jis buvo paaugęs iki 25,4 proc. Europos vertybių tyrimas rodo, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis Lietuvoje yra padidėjęs: jauni žmonės pakankamai pasitiki vyriausybe – 47,1 proc. (2017 m.) lyginant su 27,2 proc. (2008 m.), parlamentu – 26,7 proc. (2017 m.), o buvo 19 proc. (2008 m.). Pasitikėjimas politinėmis partijomis išaugo 11,5 proc. (2008 m. skaičiai tesiekė 9,7 proc., o 2017 m. – 21,2 proc.).
Jauni žmonės paprastai optimistiškiau vertina demokratiją ir labiau pasitiki politinėmis institucijomis nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Tai patvirtina ir statistika – žvelgiant į pastarųjų dešimties metų duomenis, išryškėja tendencija, kad jaunuoliai Lietuvoje politinėmis institucijomis pasitiki vis labiau. „Ateina karta, kuri jau nėra mačiusi komunistinės sistemos, demokratija jiems atrodo kaip savaime suprantamas dalykas“, – sako dėstytoja, programos Socialinė politika vadovė.
Kita vertus, jaunų žmonių pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir politinėmis partijomis, palyginti su kitomis institucijomis, išlieka žemiausias, kaip ir prieš 10 metų. Daugiausia jaunų žmonių pasitiki Europos Sąjunga (80,8 proc.), kariuomene (80,5 proc.), policija (67,8 proc.), aplinkos apsaugos organizacijomis (63,8 proc.), socialinėmis medijomis (62,1 proc.), bažnyčia (60,6 proc.). Tačiau jie mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis (21,2 proc.) bei Seimu (26,7 proc.).
Per pastarąjį dešimtmetį išaugo jaunimo jausmas, kad jie kontroliuoja savo gyvenimus, taip pat – šalies ekonomikos ir politinės sistemos vertinimas. Kalbant apie jaunų žmonių požiūrius į demokratiją ir politines institucijas, reikėtų nepamiršti, kad naujose demokratijose piliečių požiūriai ir vertinimai yra mažiau stabilūs, nes didelį poveikį atsakymams daro žmogaus emocijos tuo metu. „Jeigu aš tą akimirką patenkintas savo gyvenimu, tai viskas aplink mane gali atrodyti daug geriau“, – užsimena J.Imbrasaitė.
Demokratijos trūkumas kasdienybėje
„Gyvename demokratinėje šalyje, bet kiek jos yra mūsų kasdienybėje?“, – retoriškai klausia VDU docentė. Anot jos, demokratija reiškia pagarbą žmogaus teisėms, visų lygybę prieš įstatymą, žmonių dalyvavimą priimant juos liečiančius sprendimus. Lietuvoje žmonės demokratiją dažnai sieja su ekonominiais aspektais. Remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, jauni žmonės esminiais demokratijos bruožais laiko ne tik balsavimo rinkimuose teisę, lygias moterų ir vyrų teises, bet ir galimybę gauti valstybės paramą ne darbo metu bei žmonių pajamų suvienodinimą.
J.Imbrasaitė tikina, kad demokratijos esmė – gebėjimas suprasti ir derinti skirtingų grupių interesus. „Reikia sudaryti kuo daugiau galimybių jauniems žmonėms dalyvauti priimant sprendimus ir sudaryti sąlygas jiems veikti savarankiškai mokyklose, organizacijose, darbo vietose. Kai už vaikus sprendimus priima tėvai, mokytojai, jie nebeturi kur savęs išreikšti, todėl mažiau prisiima atsakomybės už savo veiksmus, dažnai tampa pasyvesni“, – teigia VDU sociologė ir priduria, kad studentai pakankamai aktyviai įsitraukia į rinkimus, tačiau po studijų baigimo šie skaičiai mažėja. „Reikėtų išsamesnio tyrimo, bet galima daryti prielaidą, kad darbinė aplinka jų neskatina įsitraukti į politines veiklas“, – konstatuoja mokslininkė.
Socialinių tinklų poveikis rinkimams
Paskutiniuose Seimo rinkimuose jaunimo įsitraukimas išaugo ir didžiausią poveikį tam turėjo socialiniai tinklai. „Čia pasidarbavo „Facebook“, – teigia sociologė J.Imbrasaitė ir priduria, kad kai kurie studentai nurodė, jog politika susidomėjo būtent per praėjusius Seimo rinkimus, nes juos sudomino ir įtraukė konkretaus politiko talpinimų žinučių ir komentarų stilius socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tie, kurie moka šmaikščiai pasišaipyti iš konkurentų politikoje, kelia daug vaizdinės medžiagos į socialines medijas, gali sudominti jaunus žmones“, – įžvalgomis dalinasi VDU docentė. „Beje, dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose ragino daug žinomų pramogų pasaulio atstovų, o tai taip pat turėjo įtakos jaunų žmonių įsitraukimui į rinkimus“, – sako J.Imbrasaitė.
Paklausta, kokio jaunų žmonių įsitraukimo reikėtų tikėtis šiais metais, VDU sociologė nurodo, kad itin didelio jaunų žmonių dalyvavimo augimo tikėtis nereikėtų, nes politika kol kas nėra svarbiausia jaunų lietuvių gyvenimo sritis.
Lietuvos ateitis – jaunimas, galintis priimti sprendimus
Galimybę, kad jaunimas galėtų savo balsą rinkimuose atiduoti jau nuo 16 metų, J.Imbrasaitė vertina dvejopai. „Nemanau, kad tai duotų realios naudos. Žinoma, turime jaunimo, kuris norėtų ir galėtų balsuoti, bet geriau reikėtų aktyvinti pilietinį ugdymą mokyklose“, – nuomone dalijasi docentė.
Mokslininkės nuomone, labai svarbu jaunimui leisti būti savarankiškiems – kad jie patys priimtų sprendimus, kad nei tėvai, nei kiti aplinkiniai „nepatarinėtų“ jiems, kaip ir už ką balsuoti. Dalyvavimas rinkimuose pirmiausia yra susijęs su atsakomybės, savarankiškumo jausmais, kurie pradedami ugdyti šeimoje, vėliau – mokyklose.
Galima pasidžiaugti, kad jauni žmonės labiau didžiuojasi esantys Lietuvos piliečiai. Remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2008 m. savo pilietybe didžiavosi 72,3 proc. apklaustųjų, o 2017 m. – jau 82,3 proc. Net 60 proc. 16-29 m. žmonių sutiktų kautis dėl tėvynės; tarp visų amžiaus grupių apklaustųjų, tai darytų 43 procentai. „Su mūsų jaunimu viskas gerai, kiek iš jų reikalaujame, tiek ir gauname. Reikia gebėti sudominti jaunus žmones, skatinti ir palaikyti jų domėjimąsi politiniais ir visuomeniniais procesais Lietuvoje ir pasaulyje“, – konstatuoja J.Imbrasaitė.
Elitinė demokratija
Tyrimai atskleidžia, kad piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime lemia geresnius einamosios politikos sprendimus, gerina piliečių politines ir socialines žinias, skatina juos pasitikėti politinėmis institucijomis. Piliečių dalyvavimas taip pat didina ir valdžios institucijų skaidrumą bei veiklos efektyvumą. Kita vertus, piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą reikalauja laiko ir pastangų. Skirtingi politiniai ir socialiniai kontekstai, galios santykiai ir piliečių įsitraukimo formos gali sukurti skirtingus rezultatus, todėl sunku rasti vieną receptą, kaip užtikrinti, kad toks įtraukimas galėtų būti sėkmingas.
VDU Sociologijos katedros docentė sako, jog Lietuvai būdinga elitinė, o ne dalyvaujanti demokratija. Žmonių vaidmuo dažniausiai pasireiškia tik rinkimuose, balsuojant už vienų ar kitų partijų atstovus. Vėliau piliečiai praranda savo vaidmenį iki kitų rinkimų, o jiems atstovauti turėtų išrinkti atstovai. Elitinės demokratijos atveju, laikotarpiu tarp rinkimų piliečiai praktiškai nekontroliuoja savo išrinktų politikų, o tai sudaro sąlygas nesiekti bendruomeninio gėrio ir nepaisyti piliečių interesų.
„Būdingas elitinės demokratijos bruožas yra žemas visuomenės politinių žinių lygis. Žmonėms sunku kontroliuoti politikus, jeigu jie neturi pakankamai žinių apie demokratinio žaidimo taisykles. Lietuvoje demokratija vis dar tebesiejama su ekonomine gerove ir socialinėmis garantijomis, o žmonių ar bendruomenių piliečių dalyvavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus daugeliu atvejų nėra laikomas būtinu ir vienu iš svarbiausių dalykų“, – apgailestauja VDU Sociologijos katedros docentė, Socialinės politikos programos vadovė J.Imbrasaitė.
Plačiau apie VDU Sociologijos ir antropologijos programą, kurioje galima rinkti Socialinės politikos specializaciją, galima sužinoti čia.
