„Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis – svarbu nesivaikyti madų, užsienio kalbą rinktis pagal savo asmeninius interesus, karjeros planus“, – paaiškina doc. dr. V. Bijeikienė.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, jei tarp siūlomo darbo reikalavimų yra užsienio kalba, darbuotojo paieška pailgėja net 2 mėnesiais – tad akivaizdu, jog kalbų mokėjimas suteikia didelį pranašumą, tačiau tik tuomet, jei neapsiribojama vien anglų kalba. Pastaroji šiandien vadinama labiau pasauliniu įgūdžiu – tarptautine bendravimo kalba, kuri paprastai vertinama kaip būtinas gebėjimas, o ne kaip užsienio kalba.
Auganti daugiakalbystės paklausa yra pasaulinė tendencija, palietusi ir didžiąsias valstybes – dėl darbuotojų nepakankamų užsienio kalbos žinių, D. Britanija iki 2014 m. kasmet prarado apie 3,5 proc. BVP, o JAV kas šešta verslo įmonė praranda pelną, rašo „The Conversation“. D. Trumpo izoliacinė prekybos politika „Amerika pirmiausia“, skatinanti užverti duris svetimšaliams ir nekalbantiems angliškai, kenkia pirmiausia patiems amerikiečiams, apribodama pažangą ir inovacijas.
Pasak doc. dr. V. Bijeikienės, daugiakalbystė visada buvo natūralus reiškinys visame pasaulyje, padedantis pažinti, suprasti skirtingas kultūras ir tuo pačiu atsiverti patiems. „Esame maža tauta ir vien su savo kalba nieko nepasieksime – nei ekonomiškai, nei moksle ar kultūroje. Jei norime būti matomi pasaulyje, pirmiausia turime atsiverti kalboms, kartu nepamiršdami puoselėti ir lietuvių kalbos – tai kelias į darną, sutarimą. Lietuvos rinkoje anglų kalba yra būtinybė, tuo tarpu kitos užsienio kalbos yra arba svarbios priklausomai nuo pareigybių, arba laikomos privalumu“, – teigia VDU Užsienio kalbų instituto vadovė.
Anglų kalbos dominavimas šiandien iš dalies dirbtinai angažuojamas, užgožiant kitas kalbas. Pavyzdžiui, tarptautiniai moksliniai žurnalai straipsnius dažniausiai skelbia anglų kalba. Paradoksalu, tačiau straipsnis gali ir nepasiekti tikslinės auditorijos. Tarkime, tekstas yra apie jūrines problemas, svarbias portugalų žvejams, tačiau jie neskaito anglų kalba, todėl negali gauti aktualios informacijos. „Tokį dominavimą ir monolingvizmą reikia kvestionuoti, siekti, kad kiekviena kalba rastų savo vietą – šias idėjas puoselėjame kasmetinėje konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ ir to paties pavadinimo moksliniame žurnale“, – pasakoja mokslininkė.
Daugiakalbystė gali turėti ir itin teigiamą poveikį sveikatai. Prieš dešimtmetį žurnale „Neuropsychologia“ buvo paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė, jog žmonės, mokantys dvi ar daugiau kalbų, yra atsparesni Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms. Doc. dr. Vilma Bijeikienė tikina, jog kalbų mokytis niekada nevėlu – mokslininkų teigimu, kalbinius gebėjimus išsiugdyti galima bet kuriame amžiuje.
„Stipriausias faktorius yra motyvacija, tikslas, dėl kurio mokomės kalbų – tuomet ieškome daugiau galimybių tą kalbą vartoti, ne tik paskaitų metu. Vien tik lankant kalbų kursus, gerai išmokti kalbą sudėtinga, todėl mokytis reikia dažniau ir įvairiomis priemonėmis“, – sako doc. dr. V. Bijeikienė.
Kalbų kursai universitete – atviri visuomenei
Mokslininkės vadovaujamas VDU Užsienio kalbų institutas iš kitų analogiškų centrų išsiskiria itin plačia siūlomų kalbų kursų įvairove ir jų prieinamumu: institutas iš viso siūlo net apie 30 kalbų, skirtų ne tik studentams, dėstytojams ir darbuotojams, bet ir visai visuomenei, verslo įmonėms ir mokytojams. Be populiarių ispanų, prancūzų, rusų, italų, vokiečių, norvegų, kinų, arabų ir japonų kalbų, čia taip pat siūloma mokytis ir mažiau paplitusių hebrajų, turkų , jidiš, senosios islandų ir daugybės kitų kalbų. Kalbų kursus institute veda gimtakalbiai dėstytojai.
Kalbų mokoma intensyviai, tačiau lanksčiai, prisitaikant prie galimybių – kasdien, derinant paskaitas su mokymu virtualioje erdvėje, interaktyviomis veiklomis, pratimais. Siūlomi ir pilnai nuotolinio mokymo dalykai, videokonferencijos – tai ypač patogu iš Lietuvos išvykusiems studentams ar dėstytojams arba jaunoms mamoms su mažais vaikais, suteikiant galimybę mokytis virtualiai, neišvykstant iš namų.
„Kursų grupes sudarome pagal studentų turimas kalbines kompetencijas – tai turėtų būti savaime suprantama, tačiau kai kuriuose universitetuose vis dar tokios tvarkos nėra ir vienoje grupėje mokosi įvairių lygių studentai. Toks mokymo procesas tikrai negali būti efektyvus“, – stebisi doc. dr. V. Bijeikienė.
VDU Užsienio kalbų institutas dirba ir su verslo įmonėmis – esant poreikiui, sudaromos atskiros kursų grupės, skirtos įmonės darbuotojų kalbų įgūdžiams gerinti. JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonei „Intermedix“ institute buvo sudarytos net šešios grupės – jose darbuotojai buvo mokomi specializuotos verslo ir informacinių technologijų anglų kalbos, taip pat įvairių lygių bendrų anglų kalbos žinių.
Institutas taip pat yra testavimo centras, kuriame vykdomi oficialūs, pasauliniu mastu pripažinti kalbų testai – Britų Tarybos inicijuotas, labiau į verslą, darbo rinką orientuotas APTIS, kartu su Prancūzų institutu vykdomas DELF prancūzų kalbos testas ir kiti. Visuomenei teikiamos visų institute siūlomų kalbų kalbinės kompetencijos vertinimo paslaugos.
„Kalbų mokymasis yra kelias į darną, kitų tautybių, kultūrų pažinimą. Kol vienas kito nesuprantame, tol dažniausiai bijome – tai labai žmogiška. Todėl ir mūsų instituto šūkis yra „Atsiverk pasauliui“, nes kai mokaisi užsienio kalbų, pažįsti kitas kultūras ir tuo pačiu joms atsiveri“, – įsitikinusi VDU docentė dr. Vilma Bijeikienė.
