Programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas teigia, jog šios studijos jungia net keletą mokslo sričių. „Neurotechnologijos sujungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius.
Studijų programa, ruošianti plataus profilio specialistus
„Mokykloje pradėjau domėtis žmonių smegenų veikla, jų sandara ir elgesio prigimtimi. Turėjau begalę neatsakytų klausimų, kurie itin žadino smalsumą. Todėl pamačiusi naujai startuojančią „Neurotechnologijos“ studijų programą, supratau, jog tai gali būti mano šansas“, – į studijų pradžią grįžta R.Narvilaitė bei papildo, jog labiausiai tikėjosi išmokti naujų dalykų, susijusių su žmogaus biologija.
„Nustebino tai, jog mokėmės ne tik biologijos, bet kūrėme kompiuterinius žaidimus, 3D animacijas bei gilinomės į virtualią realybę“, – pasakoja mergina. Šios studijų programos tikslas – rengti specialistus, gebančius pritaikyti matematikos, biofizikos, informatikos, inžinerijos ir neuromokslų žinias, tai tarpdisciplininis mokslas, gebantis paruošti plataus profilio specialistus, kurių paklausa juntama visame pasaulyje.
Prof. S.Šatkauskas pasakoja, jog, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, senstant visuomenei apie 1 milijardas žmonių yra paveikti sveikatos sutrikimų, susijusių su nervų sistema. Tarp jų – Alzheimerio, Parkinsono ligos, autizmas, epilepsija, insultas, trauminiai nervų sistemos pažeidimai. „Amerikos Nacionalinis sveikatos institutas pradėjo ilgalaikę nervų sistemos tyrimų, naudojant neurotechnologijas, programą (BRAIN). Šia programa siekiama parengti specialistus, sugebančius kurti ir vystyti naujus įrankius ir technologijas, kurios leistų suprasti, diagnozuoti, gydyti įvairias nervų sistemos ligas ir sutrikimus“, – teigia VDU profesorius.
Neurotechnologų poreikis darbo rinkoje
„Šią sritį išmanančių specialistų, kurie galėtų dirbti su elektroencefalografija (EEG), labai trūksta ligoninėms. Tai yra toks procesas, kai matuojama smegenų biosrovė, bet tai tik vienas iš tyrimo metodų, padedančių į jas gilintis. Yra dar daugybė būdų, kuriems suprasti bei įgyvendinti reikia būtent neurotechnologų“, – apie darbo perspektyvas po studijų pasakoja R.Narvilaitė.
Studentei antrina ir programos vadovas prof. S.Šatkauskas, pasakodamas, kad, pavyzdžiui, Europos projekto „The Human Brain Project“, kurį vienija daugiau kaip 120 mokslinių institucijų, įgyvendinimui 2013–2023 m. skirta 1 milijardas eurų, o JAV mokslinių institucijų ir privačių fondų projektui BRAIN – 100 milijonų JAV dolerių. „Taip pat vykdomi analogiški projektai Japonijoje bei Kanadoje. Akivaizdu, kad tokie platūs, tarpdisciplininiai ir milijonų vertės projektai prisidės prie spartaus neuromokslų ir neurotechnologijų vystymo, todėl šių sričių specialistų poreikis sparčiai didės“, – apie augančią vis daugiau kūrybiškumo ir įgūdžių reikalaujančią neurotechnologijų rinką kalba mokslininkas bei priduria, kad neurotechnologijos specialistai kuria ir taiko produktus bei paslaugas informacijos, elektronikos, biotechnologijos, medicinos ir kitose technologijose, glaudžiai susietose su neurofiziologinės ir psichinės veiklos bendrais principais.
Po studijų – plačios pasirinkimų galimybės
VDU organizuojamoje studijų programoje galima rasti tokius dalykus, kaip aukštoji matematika, programavimas, chemija, neurobiologija, kurie iš esmės gąsdina daugelį studentų. „Nemeluosiu, iššūkių gilinantis į šiuos dalykus buvo, bet dėstytojai visuomet pasirengę padėti. Čia vieno „mūšio lauke“ niekas nepalieka“, – apie šią studijų programą galvojančius abiturientus drąsina R.Narvilaitė.
„Dabar atlieku tyrimą apie sinestezijos (kelių pojūčių ar suvokimų susijungimas) atvejį, kai, beveik aklam žmogui kalbant su kitu, pašnekovas įgauna specifinę spalvą negalinčio matyti pasąmonėje. Mūsų komanda kelia hipotezę, jog tai galima įvardinti kaip girdėjimą spalvomis. Bandome patikrinti hipotezę ir tam naudojame balsų įrašus bei dirbtinius neuroninius tinklus“, – pasakoja VDU studentė ir papildo, kad neuroniniai tinklai remiasi smegenų veikimo principais bei yra modeliuojami pasitelkiant programavimą. „Po studijų noriu dirbti su neuroniniais tinklais, nes ši sritis verčia vis iš naujo mokytis. Mano nuomone, būtent nuolatinis mokymasis gyvenimą daro žymiai įdomesniu, o būtent šito aš ir siekiu“, – teigia R.Narvilaitė.
Paklausus, kur VDU bakalauro programos „Neurotechnologija“ absolventai gali dar dirbti, programos vadovas S.Šatkauskas teigia, kad neurotechnologijų specialistai orientuoti į plačią darbo rinką, kuri apima tiek neurotechnologijas, informacines technologijas, biotechnologijas, tiek ir socialinių krypčių sritis – neuromarketingą, neuroekonomiką ar kitas. „Neurotechnologijos absolventai taip pat gali dirbti programinės įrangos kūrimo, neuromokslų, neuroinformatikos laboratorijose, pramogų bei reabilitacinių įrankių kūrimo įmonėse. Be to, šie specialistai gali dirbti kuriant biogrįžtamojo ryšio, neurofiziologinių signalų registracijos, virtualios ir papildytos realybės ir kitomis technologijomis, kurios naudoja „žmogus-kompiuteris“ sąsajos principus“, – vardina VDU gamtos mokslų profesorius S.Šatkauskas.