„Verslui reikia komercijos, reikia naujų produktų, naujų idėjų, arba idėjos jau yra – reikia jų įgyvendinimo. Abi pusės tai supranta. Problema kyla tik vienoje vietoje – kas pas ką turi ateiti?“, – klausė UAB „Traidenis“ generalinis direktorius Sigitas Leonavičius (VGTU) Karjeros dienų metu vykusioje apskritojo stalo diskusijoje.
S.Leonavičiaus teigimu, mokslo potencialas Lietuvoje yra tinkamai neišnaudojamas: „Universitetų, jų mokslininkų galimybės ir įranga yra didžiuliai, bet verslas ne visada žino apie jų egzistavimą. Ypač tai būdinga mažesnėms verslo įmonėms. Reikėtų, kad atsirastų struktūra, kuri padarytų inventorizaciją, apskaitą, kad būtų aišku, ką mokslas gali pasiūlyti“. Jo teigimu, reikalingas koordinatorius, mediatorius, kuris užtikrintų tinkamą abiejų sričių bendradarbiavimą – juo galėtų tapti pramonininkų konfederacijos ar verslo asociacijų struktūros.
VGTU Mokslo prorektoriaus Antano Čenio nuomone, toks tarpininkas padėtų abiem pusėms pradėti kalbėti ta pačia kalba: „Mes puikiai bendraujame su didelėmis, tarptautinėmis įmonėmis. Bet yra ir ta „tamsioji materija“ – mažesnės įmonės, kurios nebendrauja, nes nežino ką universitetas gali pasiūlyti. Jų yra daug, todėl universitetas negali nuvažiuoti pas visas ir prisistatyti“. Jo nuomone, mažųjų įmonių segmentą pritraukti bendradarbiavimui gali padėti verslo asociacijos – tarpininkas, kuris abiems pusėms padėtų suprasti, ko nori ir kuo gali padėti kita pusė.
Anot jo, labai gerai, kai žmonės iš mokslo institucijų ateina į verslą, o verslo atstovai – grįžta į universitetą, nes tada atsiranda supratimas, pagal kokias taisykles veikia abi pusės.
Vis dėlto, VGTU mokslo prorektoriaus nuomone, niekas nepakeis asmeninio bendravimo tarp žmonių versle ir moksle. Anot jo, labai gerai, kai žmonės iš mokslo institucijų ateina į verslą, o verslo atstovai – grįžta į universitetą, nes tada atsiranda supratimas, pagal kokias taisykles veikia abi pusės.
Betarpiško bendradarbiavimo idėja palaikė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Tačiau jis abejojo, ar globalus universiteto galimybių surašymas ir tarpininko atsiradimas duotų naudos: „Neturiu pavyzdžių, kad toks modelis veiktų kurioje nors šalyje. Nelabai tikiu iniciatyvomis iš viršaus, labiau tikiu iniciatyvomis iš apačios, pvz.: geras atrodo amerikietiškų universitetų modelis – labai aktyvus dėstytojų bendradarbiavimas su įvairiomis verslo įmonėmis“.
Apskritojo stalo diskusijos moderatorius ūkio viceministras Marius Skarupskas diskusijos pabaigoje vis dėlto akcentavo, kad mokslo ir verslo santykiai yra abipusiai: „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas nėra tokia sritis, kur viena pusė aktyvi, o kita nenori bendradarbiauti. Abi pusės supranta, kad kažko trūksta, tad abi pusės ir turėtų dirbti, eiti viena pas kitą, kad tie santykiai būtų tvarūs ir sėkmingi“.
Kelintus metus iš eilės vykstanti apskritojo stalo diskusija kasmet sukviečia ilgalaikius ir naujus VGTU socialinius partnerius. Jau tradicija tapusiame renginyje universiteto ir verslo atstovai aptaria bendradarbiavimo sritis ir kylančius iššūkius, dalijasi sėkmės istorijomis ir gerosiomis patirtimis įdarbinant ir į praktikas priimat VGTU studentus ir absolventus. Šiemet VGTU organizuotoje diskusijoje dalyvavo atstovai iš LR Ūkio ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, UAB „Traidenis“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AIG Lietuvos filialo, UAB Exadel Lt, AB Lietuvos draudimas, Pigu.lt ir kt.
