Kokie tyrimai šiandien dažniausiai vykdomi organizacijose?
Vienos aktualiausių šiuo metu – psichologinio saugumo komandoje apklausos, kurias bene pirmieji pradėjo taikyti „Google“ savo komandų klimatui matuoti. Kas yra psichologinis saugumas? Tai jausmas, kad komandoje galiu pasisakyti drąsiai ir dėl to nepatirsiu patyčių, jausmas, kad tave priima ir gerbia tokį, koks esi, abipusis pasitikėjimas.
Kartais darbuotojai neišsako savo pastebėjimų, problemų, su kuriomis susiduria, nes bijo tapti patyčių aukomis, nors jų įžvalgos gali būti itin vertingos. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje to nesaugumo jausmo vis dar yra daug. Didžiulė problema iki šiol – mokėjimas adekvačiai išsakyti kritiką. Labai dažnai kritika pasakoma viešai, su pajuoka. Tą dažnai girdime iš vyresnės kartos vadovų.
Tiesa, jaunesni komandos nariai jaučiasi daug saugiau ir daug drąsiau reiškia savo mintis. Jie nesivaržo klausti, teikti savo pasiūlymus, nesibaimina, kad juos palaikys nekompetentingais.
Kiti, taip pat aktualūs, tyrimai yra susiję su darbuotojų įsitraukimu į darbą, darbuotojų pasitenkinimu. Šiandien daug kalbame apie tai, kad geras atlyginimas nebėra vienintelė paskata. Labai svarbu ir gera darbinė atmosfera.
Todėl įmonėms, kurios nori ne tik pritraukti naujų specialistų, bet ir išlaikyti jau dirbančius, siekia žinoti, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie yra pakankamai motyvuoti, dirba tokiomis sąlygomis, kurios leidžia atskleisti savo potencialą.
Iš praktikos pastebiu, jog vis daugiau vadovų teikia svarbą grįžtamajam ryšiui. Jie mokosi konstruktyviai pagirti, kad darbuotojas jaustųsi įvertintas, pastebėtas, ir tame mato vertę. Motyvuoti žmonės drąsiau siūlo idėjas, bendradarbiavimas tampa daug efektyvesnis.
Ar prasmingo tyrimo teikiamos išvados gali paskatinti pokyčius? Gal galite pateikti pavyzdžių?
Kartais vadovai turi nuojautą, jog jų darbuotojai susiduria su kažkokia problema, bet neturi faktinių duomenų. Iš savo alumnų dažnai girdžiu, jog įmonės, kuriose jie dirba, prašo atlikti tyrimus, kurie leistų pastebėti tai, kas nepastebima „plika akimi“.
Pavyzdžiui, atlikus tokį tyrimą vienoje įmonėje paaiškėjo, kad pasitenkinimas komunikacija įmonės viduje yra žemas. Darbuotojai nesijautė pakankamai informuojami apie tai, kas vyksta įmonėje, dėl ko atmosfera darbe buvo prasta, tvyrojo nerimas.
Reaguodamas į situaciją, įmonės vadovas kartu su verslo psichologu sukūrė sistemą, užtikrinančią sklandesnę komunikaciją. Įvesti savaitiniai susirinkimai, numatyta, kokią informaciją būtina pateikti jų metu, kaip tą padaryti tikslingai. Kartais tai gali būti ir akivaizdūs dalykai, tačiau nepastebėti laiku, ilgainiui tampa problema.
Kokias dar problemas įžvelgiate organizacijų viduje?
Iš tiesų komunikacijos problema yra labai opi. Įvairios korporacijos šiandien turi padalinius skirtingose šalyse ar žemynuose. Tuomet darbuotojams tenka dirbti komandose, bendraujant su kolegomis virtualiai, kai egzistuoja ne tik laiko ir atstumo, bet ir kultūriniai skirtumai.
Tokiais atvejais kreipiamasi į verslo psichologus, kurie konsultuoja, kaip komunikuoti žinutes, kad bendradarbiavimas būtų efektyvesnis. Psichologai taip pat gali pasiūlyti būdus, metodus, kaip skirtingų asmenybių tipų žmonėms efektyviau dirbti kartu.
Kita problema, su kuria susiduriame praktikoje, kad vadovai kartais suklysta, paaukštindami ne tą žmogų. Dažniausiai tai būna geras specialistas, kuriam suteikiamas komandos vadovo (angl. team lead) statusas. Tuomet nukenčia ir tas specialistas, ir visa komanda, nes vadovavimui reikia tokių kompetencijų, kokių paaukštintas žmogus neturi.
Dar vienas aspektas, dėl kurio dažnai kreipiasi įmonių vadovai – kaip spręsti piktybinio darbuotojo problemą. Didesniuose kolektyvuose paprastai būna vienas, tikrai geras specialistas, su kuriuo sudėtinga bendrauti. Žinoma, svarbu suprasti, ar neigiamas žmogaus elgesys yra laikinas, t. y. darbuotojas susiduria su asmeninėmis problemomis, yra veikiamas išorės veiksnių, ar tiesiog toks yra jo būdas. Jeigu situacija yra laikina, psichologas gali padėti užmegzti kontaktą ar nukreipti pas kitą specialistą.
Kokių kompetencijų turi turėti psichologas, galintis konsultuoti verslą?
Verslo konsultavimas apima daugybę skirtingų sričių, pradedant nuo darbuotojų atrankos, komandos formavimo iki talentų valdymo programų kūrimo, komunikacijos įmonės viduje ir kt. Toks specialistas turi išmanyti verslo aplinką bei turėti aukštąjį psichologijos išsilavinimą. Mykolo Romerio universitetas siūlo verslo psichologijos magistrantūros programą, kuri suteikia psichologijos ir tarpdisciplininių žinių, būtinų verslo organizacijų specialistams.
Kitose šalyse verslo psichologo darbas yra įstatymiškai reglamentuota veikla, kaip advokato, teisėjo ar gydytojo. Pavyzdžiui, Latvijoje prieš metus buvo priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris numato, kad psichologu gali vadintis tik absolventas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas bei metus vykdęs praktinę veiklą su priežiūra. Lietuvoje, kol psichologų praktinės veiklos įstatymas vis dar nėra įtvirtintas, galima gauti Europos psichologų asociacijos federacijos (EFPA) išduodamą sertifikatą „EuroPsy“. „EuroPsy“ yra europinis psichologų išsilavinimo ir profesinio mokymosi standartas, užtikrinantis, kad psichologo išsilavinimas ir profesinė patirtis atitinka reikalavimus.
