Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto bakteriologinių tyrimų laboratorijai vadovaujantis Marius Virgailis pasakoja, kad čia atliekami įvairūs mikrobiologiniai tyrimai. Pavyzdžiui, smulkiuosius gyvūnus – kates ir šunis – laikantys žmonės, savo augintiniams gali perduoti įvairių susirgimų ar priešingai – nuo gyvūnų gali užsikrėsti patys. Ligų sukėlėjai neretai būna atsparūs gydymui, todėl mokslininkai aiškinasi atspariuosius mikroorganizmus, kad gydytojai galėtų parinkti tinkamų vaistų.
„Šitie dalykai yra pakankamai svarbūs, ne tik gyvūnus gydantiems veterinarams, bet ir visuomenei. Nes mes visi puikiai žinome, kad yra sukėlėjų, kurie yra pavojingi ir žmogui, ir gyvūnams“, – sakė M. Virgailis.
Maisto saugos ir kokybės katedros mikrobiologinių tyrimų laboratorijos mokslininkai ieško būdų, kaip sustabdyti patogenų – bakterijų, virusų, grybų ar kitokių ligų sukėlėjų – plitimą maistu ir apsaugoti žmones nuo užkratų.
„Pagrindinis mūsų padalinio tikslas yra ne užsiimti gydymu, kai žmogus jau susirgęs, o išsiaiškinti, kaip apsaugoti vartotoją nuo užsikrėtimo maistu“, – teigė profesorė Loreta Šernienė.
80 metų sukaktį mininčios Veterinarijos akademijos rektorius sako, kad naujos technologijos mokslininkams suteikia daugiau galimybių, todėl ši sritis – labai perspektyvi.
„Manyčiau, kad šiuo metu Veterinarijos akademija turi visas šiuolaikines priemones, kad galėtų parengti europietiškų standartų specialistus. Taip pat turime didesnių ambicijų – būti matomi ne tik Lietuvoj, bet ir Europoje“, – kalbėjo LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.
Veterinarijos akademija atidaryta 1936-ųjų rugsėjį. Pirmaisiais metais čia mokėsi 25 studentai. Per kelerius metus mokymo bazė išsiplėtė ir akademijoje jau buvo 9 specialiosios katedros, dėstė 1 profesorius, 10 docentų, o studentų skaičius išaugo du kartus.
2010 metais Veterinarijos akademijos ir Kauno medicinos universiteto bendruomenės įkūrė vieną bendrą aukštąją mokyklą – Sveikatos mokslų universitetą.
