Nors pradinė Geros pradžios mokykla (www.gerapradzia.lt) gyvuoja vos dvejus metus, jau sulaukia švietimo specialistų susidomėjimo. Įprastų mokyklų vadovai užsako seminarus savo mokytojams, kurie atvyksta susipažinti su įstaigos veikla bei išgirsti, kaip griežtus valstybinės mokymo programos reikalavimus pavyksta suderinti su vaikų ugdymo būdais be spaudimo, „muštro“ ir streso. Šio tikslo siekti padeda ne tik kitoks mokyklos ritmas, bet ir neuroedukacijos pamokos.
Pasak mokyklos direktorės R.Zakarienės, dažnai įsivaizduojama, kad dirbti mokykloje kitaip labai sudėtinga, tačiau jos patirtis rodo priešingai.
Kokias kompetencijas, jos manymu, šiuolaikiniam vaikui svarbu įgyti jau nuo pradinių klasių? „Atsakomybė, mokėjimas savarankiškai priimti sprendimus, laiko planavimas, kūrybingumas, pasitikėjimas savimi, socialiai atsakingas bendravimas, pagarba – tai savybės, kurių šiandien reikalauja visi darbdaviai. Tačiau jų neįmanoma išugdyti, jeigu mokykla dėmesį sutelkia tik į rezultatą – gerą vaiko mokymąsi. Tam, kad jis vėliau gyvenime nepasimestų įvairiose situacijose vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kaip vaiką išmokyti mokytis
Viešai galima dažnai girdėti, kad dažnai tiek tėvai, tiek mokytojai įsitikinę, kad vaikas turi gebėti gerai mokytis. Manoma, kad geras rezultatas, kuris matuojamas testais, priklauso nuo to, kiek kartų vaikas tą medžiagą kartojo, pavyzdžiui, sprendė matematikos uždavinius pagal tą patį modelį. Šis būdas turi rimtą trūkumą: vaikas išmoktą modelį sugeba pritaikyti tik vienoje situacijoje, o vos ją pakreipus kita linkme pasimeta ir nebežino, kaip spręsti.
„Per pamokas naudojame lenteles, ant kurių galima rašyti ir trinti. Kiekvienas vaikas parašo savo sprendimo variantą. Tuomet pasikviečiu kelis vaikus – tiek išsprendusius teisingai, tiek klaidingai, ir mes visus šiuos sprendimo būdus aptariame. Iš aptartų teisingų variantų kiekvienas vaikas gali pasirinkti sau priimtiniausią, o nagrinėdami klaidingus sprendimus atrandame, kur yra klaida, kodėl ji atsitiko, koks buvo mąstymo kelias. Tai padeda į sprendimą pažvelgti iš įvairių pusių bei vystyti kritinį mąstymą“, – pasakojo A.Balnienė.
Pasak mokyklos vadovės ugdymui, toks mokymosi būdas įmanomas tik sukūrus saugią emocinę aplinką, nes atsistoti prieš klasę turint klaidingą atsakymą reikia būti arba labai stipriam, arba jaustis labai saugiai.
Vaikai nebijo klysti
„Prieš aptariant darbus, visada vaikų paklausiama, ar šie sutiktų pasidalinti savo sprendimo būdu, nors šis gali būti klaidingas, bet labai geras pavyzdys. Vaikas tuomet pasijaučia svarbus: gal jis ir neteisingai atliko užduotį, bet su jo pagalba visa klasė išsiaiškins, kaip spręsti teisingai. Kai vaikai pristato kūrybinius ar projektinius darbus, juos taip pat komentuoja patys vaikai. Pirmiausia mokome pasakyti teigiamą komentarą, o tuomet – patarimus, kaip pagerinti rezultatą. Taigi, vaikai skatinami galvoti, analizuoti ir nebijoti klysti“, – pridūrė pašnekovė.
Įtraukti vaikus į mokymosi procesą padeda įvairūs kūrybiniai projektai. Pavyzdžiui, pasaulio pažinimo pamokoje – Viduramžių Lietuvos tema. Kad į šią temą būtų pažvelgta iš įvairių sričių, vaikai pasirenka vaidmenį – kuo jie bus šio laikmečio šalyje: riteriu, valstiečiu, miestiečiu ir pan. Rašomas laiškas Gediminui, kurio tekstas panaudojamas lietuvių kalbos pamokai, skaičiuojami įvairūs atstumai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos iki Vilniaus ir pan., kad būtų įsisavinti veiksmai su trupmenomis, ruošiamas temos pristatymas – jau komandinis darbas, kuriame kiekvienas prisiima atsakomybę už savo funkciją.
„Komandinis darbas – dovana specialiųjų poreikių vaikams, nes kiekvienas užduotį pasiima pagal savo gebėjimus, todėl ir šie vaikai patiria sėkmę, kas jiems labai svarbu. Mat, vaikai mokomi komandoje pasirinkti darbą, kurį geriausiai gali atlikti, ir tuo pačiu stengiasi vienas kitam patarti. Todėl vaikas su specialiaisiais poreikiais jaučiasi visiškai saugus, iš jo niekas nesišaipo, atvirkščiai, jam padeda ir drąsina jį“, – pabrėžė R.Zakarienė.
Mokymasis savo tempu
Dar vienas „Geros pradžios“ mokyklos ypatumas – mokytojas turi laisvę pagal klasės poreikius keisti ugdymo procesą. Tai nereiškia, kad keičiama programa – tėvai gali būti ramūs, kad visą privalomą ugdymo programą jų vaikas tikrai įsisavins.
„Įprastai mokyklose mokytojai orientuojasi į vadovėlius – šią dieną mokiniai turi įsavinti vieną vadovėlio atvartą, kitą dieną – kitą. Tačiau temos būna skirtingo sunkumo ir apimties. Todėl mes paliekame mokytojoms laisvę planuoti ugdymo programą ne dienai, bet savaitei. Tai leidžia ties tam tikromis temomis užtrukti tiek laiko, kiek reikia, kad vaikai tikrai įsisavintų, o kitos išmokstamos greičiau. Galiausiai, kiekviena klasė yra savita, todėl užduotys, metodai, atlikimo būdas ir tempas parenkami pagal konkrečios klasės vaikus. Vadovėlis – tik pagalba, bet ne priemonė, pagal kurią mes gyvename“, – teigė R.Zakarienė.
Lankstus ir pats mokyklos ritmas. Ugdomoji veikla trunka pusantros valandos, o mokytoja turi galimybę vienam dalykui skirtą laiką pagal poreikius trumpinti arba ilginti.
„Kadangi mūsų klasės mažos – iki 14 vaikų, mokytoja daug tampriau gali komunikuoti su vaikais, juos išgirsti, o ir vaikai turi daugiau laiko pasisakyti. Klasėse gausu priemonių ir siūlomų veiklų. Todėl tie, kurie jau atliko darbą, gali gauti papildomų užduočių, o mokytoja gali skirti dėmesį vaikui, kuriam reikia pagalbos. Netgi mokytis skaityti pagal savitą skaitymo mokymo sistemą kiekvienas mokosi savo tempu“, – tęsė pašnekovė.
Nėra galvos skausmo dėl namų darbų
Mokykloje sustyguotas dienos ritmas iki pat vakaro, todėl yra skirtas laikas kokybiškam namų darbų atlikimui.
„Mūsų mokyklą tėvai pasirenka dar ir dėl to, kad jiems nereikėtų su vaikais sėdėti prie namų darbų. Šis klausimas ypač aktualus pradinukų tėvams. Girdime tėvų atsiliepimų, kad mokytojai ne visada pamatuoja, kiek laiko vaikas gali užtrukti juos darydamas. Mokytojo paskirtas užduotis vienas vaikas atlieka per pusvalandį, kitam mažai ir dviejų valandų. Jei reikalinga tėvų pagalba, dažniausiai namų darbai atliekami 7-8 val. vakaro. O mūsų mokykloje yra tam skirtas laikas, yra prižiūrinti mokytoja. Jeigu ji mato, kad kuris nors vaikas vis nespėja, jam nereikia namo neštis namų darbų, bet apie tai perspėjama to vaiko mokytoja ir ieškoma sprendimo. Jeigu kuri nors užduotis pasirodo neaiški, nei vaikams, nei tėvams nereikia dėl jos kankintis – žinia pasiekia klasės mokytoją ir kitos dienos pamoka pradedama nuo užduoties pasiaiškinimo“, – pasakojo A.Balnienė.
Mokykloje – unikalios pertraukos
Dar viena veikla, kuri savo veiksmingumu stebina kitų mokyklų mokytojus, – unikalios pertraukos vadinamuosiuose veiklos centruose.
„Klasėse yra erdvės, kuriose sudėtos įvairios priemonės matematikai, dailei, vaidybai, konstravimui ir pan. Vaikai kiekvieną dieną pasirenka kurį nors veiklos centrą. Tai aktyvi pertrauka – jie gali vaikščioti, kalbėti, valgyti, bet tuo pačiu su draugais užsiima kryptinga veikla. Pavyzdžiui, sukonstruoja iš kaladėlių kraujotakos ratą, apie kurį ką tik sužinojo per pamoką, piešia, per žaidimą mokosi pažinti laikrodį ir pan. Pertraukos pabaigoje savo rezultatą pristato kitiems. Net jeigu tas mokymosi dalykas, kuris lavinamas konkrečiame veiklos centre, vaikui nelabai patinka, pavyzdžiui, matematika, jis per žaidimą taip įtraukiamas, kad net nepastebi, jog lavina trūkstamą kompetenciją“, – dėstė R.Zakarienė.
Aktyvios pertraukos – tai atvira mokyklos veikla, kurioje gali susitikti įvairių klasių mokiniai, vaikai čia vieni kitus pažįsta ir išmoksta tarpusavyje bendrauti. Laisvai pasirinktoje veikloje bendrauja visi nuo nulinuko iki ketvirtoko.
Neuroedukacijos dėka vaikai tampa sąmoningesni
Bendruomenės atmosferą padeda kurti ir mokykloje taikomi neuroedukacijos metodai. Neuroedukaciją galima apibrėžti kaip daugialypę discipliną, susidedančią iš kognityvinių neuromokslų, ugdymo psichologijos, edukologijos ir kitų metodų, kurie apima smegenų plastiškumą, mąstymą ir asmenybės ugdymą. Neuroedukacijos pamokos įtrauktos į tvarkaraštį. Jas veda trys sertifikuotos neuroedukatorės, bet ir kitos mokytojos lankosi neuroedukaciniuose seminaruose, konferencijose, labai tuo domisi, asistuoja per pamokas, todėl neuroedukacijos vertybės persmelkusios visą kolektyvą.
„Per šias pamokas vaikai išmoksta socialiai atsakingai komunikuoti: ne kaltinti kitus, o ieškoti teisingų sprendimo būdų. Pas mus galioja ne taisyklės, o susitarimai, nes taisyklės paprastai jaučiamos kaip primestos iš išorės, o susitarimą priimame tardamiesi kartu. Vietoj bausmių kalbame apie pasekmes, kurios laukia pasielgus vienaip ar kitaip. Leidžiame vaikui tas pasekmes patirti, ir tik po to analizuojame, kas įvyko.
Vaikai išmoksta tinkamų emocijų išveikimo būdų, suvokti, kaip jaučiasi, nes gana dažnai nuo šio klausimo prasideda ryto ratas. Jei klasėje pajaučiame įtampą, netgi galime nutraukti pamoką ir aiškintis, kas nutiko, nes kol neišsivalysime vidaus, negali būti efektyvaus darbo. Tokiais atvejais taip pat visada pirmas klausimas, kuris užduodamas kiekvienam, – kaip tu jautiesi. Ir tik tuomet kalbamės apie tai, kas įvyko, ką buvo galima daryti kitaip, pritaikome tai situacijai tinkamiausius neuroedukacinius metodus – gal reikia išpiešti emocijas, o gal geriau tinka jas ištrepsėti ar atlikti kokį nors kitą pratimą“, – apibendrino abi Geros pradžios mokyklos įkūrėjos.
