Jis vienintelis atvyko į pokalbį su atrankos komisija, kai konkurse dalyvavo keturi, o reikiamus dokumentus buvo pridavę du pretendentai.
Apie tai šią savaitę BNS informavo Švietimo ministerija.
Jos teigimu, konkursas įvyko lapkričio 6-ąją, o D.Numgaudis penkerių metų kadenciją pradėjo lapkričio 26 dieną.
Komisijoje, kuri yra paskutinis konkurso etapas, buvo du ministerijos atstovai – Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius ir Personalo skyriaus vedėja.
Ten taip pat dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos direktorius.
Komisijoje buvo ir trys Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovai: po vieną mokinių, mokytojų ir tėvų atstovą. Taip pat stebėtojo teisėmis dalyvavo profsąjungos atstovas.
Galutinį sprendimą dėl D.Numgaudžio priėmė kadenciją baigęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius.
M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pareigose D.Numgaudis pakeitė nuo 1994-ųjų jai vadovavusį muzikos mokytoją, chorvedį Romualdą Kondrotą.
Mokykla pranešė, kad ta proga surengta ceremonija, kurios metu ministerijos kancleris Tomas Daukantas R.Kondrotui „už indėlį į švietimo sistemos plėtojimą ir ilgametį atsakingą, inovatyvų bei kūrybingą vadybinį darbą“ įteikė aukščiausią ministerijos apdovanojimą – Garbės ženklą.
Buvęs vadovas konkurse nedalyvavo
Ilgametis M.K.Čiurlionio menų mokyklos vadovas R.Kondrotas BNS teigė priėmęs sprendimą nedalyvauti konkurse ir išeiti į pensiją.
„Mano metai jau kaip ir tokie, kad nelabai turbūt jau – turi ateiti jaunesni žmonės dirbti, tad ir nedalyvavau, niekas manęs ir neskatino dalyvaut, mano toks apsisprendimas“, – sakė R.Kondrotas.
„Tikėjausi, kad ministerija, jeigu būsiu reikalingas, duos kažkokią žinią, ministerija tylėjo, tad apsisprendžiau, kad nėra reikalo“, – pridūrė jis.
Jo žiniomis, antras į pokalbį su komisija turėjęs ateiti kandidatas susirgo.
„Žinau, kad dalyvavo dar kažkas iš Čiurlionio mokyklos, kažkas lyg dalyvavo iš kitų miestų (...) Dar iš mokyklos buvo vienas padavęs, bet lyg ir susirgo – neatvyko į konkursą, tad taip ir liko vienas iš vieno“, – kalbėjo buvęs mokyklos direktorius.
Tai, kad konkurse galiausiai sudalyvavo vienintelis D.Numgaudis, buvusiam mokyklos vadovui nėra keista.
„Man atrodo, kad dabar daug kur į mokyklų vadovus po vieną, du kandidatus tėra. Tiesiog jų trūksta, nes žmogus, ateidamas vadovauti, gauna laikiną darbo sutartį, o jaunas žmogus, kuris nori kreditą būstui pasiimti ar dar kokiam dalykui, tai jis negali, nieks neduoda su laikina darbo sutartimi. Čia taip keistai padaryta, ko aš niekada nesupratau“, – sakė R.Kondrotas.
Pasak jo, D.Numgaudis gerai įsigilinęs į M.K.Čiurlionio mokyklos gyvenimo klausimus dar nuo darbo ministerijoje laikų.
„Jis Čiurlionio mokyklą žinojo. Kai jis buvo kancleris, daug ryšių turėjo su šita mokykla dėl to, kad ir statybos visokios vykdomos – bendrabučio, teatro, tai jis tikrai kaip buvęs kancleris daug ką žinojo“, – pasakojo į pensiją išėjęs mokyklos vadovas.
Jis teigė abejojantis tuo, kad konkursas į vadovo pareigas galėjo būti neskaidrus.
„Tam buvo komisija, galų gale, komisijoje dalyvavo ir mokyklos atstovai (...) Aš tikiuosi, kad jie nebuvo tendencingi jo atžvilgiu, tuo labiau, kad jie nieko apie jį nežinojo“, – teigė R.Kondrotas.
Jis tuo pačiu pasidžiaugė gavęs apdovanojimą iš kanclerio T.Daukanto rankų per lapkričio pabaigoje vykusią kuklią ceremoniją, kurioje, anot jo, dalyvavo keli administracijos darbuotojai, dirbę ne nuotoliniu būdu.
D.Numgaudis siekė pratęsti diplomato karjerą
M.K.Čiurlionio menų mokyklai vadovauti pradėjęs D.Numgaudis sako norėjęs pratęsti diplomato karjerą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Įstatymas numato tokią galimybę, juoba, kad sekėsi dirbti, aš klausiau – teikiau prašymą, bet buvo nuspręsta, kad ne (...) Aš turėjau laikiną sutartį ir aš žinojau, kad ji po penkerių metų baigsis. Ji pasibaigė ir aš žvalgiausi kito darbo“, – BNS sakė D.Numgaudis.
Jis teigė nesulaukęs pasiūlymo dalyvauti konkurse į menų mokyklos vadovus, o skelbimą radęs pats.
„Pasiūlymo nebuvo (...) Buvo paskelbti konkursai ir aš, kadangi žinojau, kad rugpjūčio 28 dieną baigsiu darbą Sankt Peterburge, tai taip ir žiūrėjausi“, – teigė mokyklos direktorius.
Jis taip pat teigė nebuvęs nustebintas, kad į konkursą kiti kandidatai neatėjo.
„Tokių atvejų būna tikrai“, – kalbėjo D.Numgaudis.
Pasak jo, konkurso metu teko du kartus rodyti aukštojo mokslo diplomą, pats konkursas suorganizuotas – preciziškai.
„Aukštojo mokslo diplomą turiu – pagal šios dienos aktualijas. Konkurso metu netgi du kartus teko rodyti originalą (...) Visiems buvo aišku, kad bus žiūrima per padidinimo stiklą ir ministerija pernelyg preciziškai viską organizavo“, – sakė direktorius.
Jo teigimu, mokyklos problematika jam artima tiek iš diplomatinės veiklos, tiek iš praeities darbo švietimo ministerijoje.
„Visada domėjausi, kas joje vyksta, dažnai atvažiuodavau, dirbdamas Sankt Peterburge turbūt penkis kartus kviečiau įvairias delegacijas atvykti ir reprezentuoti Lietuvą, tad visa mokyklos problematika man yra puikiai žinoma“, – teigė D.Numgaudis.
„Palaikiau ryšius su mokykla ir ministerijoje dirbdamas ir generaliniu konsulu taip pat“, – pridūrė jis.
D.Numgaudis 1991 metais su pagyrimu baigė tuometinį Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, dirbo Vilniaus 62-oje vidurinėje mokykloje – dabartinėje Gabijos gimnazijoje, po to tapo šios mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
1993 metais D.Numgaudis buvo vienas iš VPU Universitetinės mokyklos – dabartinės Simono Daukanto gimnazijos – įkūrimo iniciatorių ir tapo pirmuoju jos direktoriumi.
1996 metais įkūrus Nacionalinį egzaminų centrą, jis paskirtas jo direktoriumi.
1997-2015 metais D.Numgaudis dirbo Švietimo ministerijoje jos sekretoriumi ir kancleriu, yra ilgiausiai išdirbęs ministerijos kancleris.
Paskutinė jo darbo diena ministerijoje buvo 2015-ųjų rugpjūčio 27-oji, o rugsėjo 7-ąją padėjo generalinio konsulo darbą Sankt Peterburge.
