Vilniaus politikai dar rugpjūtį buvo pritarę, kad įstaiga galėtų įgyti šį statusą bei kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). Pastaroji akreditacijos nesuteikė nurodydama, kad gimnazijai akreditacija suteikta beveik prieš dvidešimt metų, o reikiamus procesus gali užbaigti pati savivaldybė. Tačiau šis klausimas buvo įstrigęs ir atnaujintas prie valdančiosios koalicijos prisijungus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovams.
Už švietimą atsakinga LLRA-KŠS vicemerė Edita Tamošiūnaitė BNS anksčiau teigė, kad savivaldybės taryba dar šį pavasarį pakeitė gimnazijos ugdymo planą – mokyklai tuomet leista komplektuoti 5–8 klases. Trečiadienį priimtas sprendimas leis mokyklai formuoti ir pradines klases.
Opozicijos atstovai teiravosi, kaip šis sprendimas paveiks netoliese esančią taip pat lenkiškai ugdančią Simono Konarskio pagrindinę mokyklą, kuri bus priversta dėl moksleivių, ypač pradinukų, konkuruoti su A.Mickevičiaus gimnazija. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja teigė, kad į klausimą bus galima atsakyti, kai savivaldybės komisija baigs peržiūrėti bendrojo mokyklos tinklo pertvarkos planus.
Švietimo sritį anksčiau prižiūrėjęs vicemeras, opozicinių konservatorių frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas teigė, kad sprendimas iškraipo Švietimo ir mokslo įstatyme numatytus mokyklų pertvarkos principus bei griauna sostinės ugdymo įstaigų tinklą. Keičiant sprendimus, jo nuomone, A.Mickevičiaus gimnazija pagal dabartines demografines tendencijas galėtų užpildyti kiek daugiau nei trečdalį, S.Konarskio – apie pusę turimų pajėgumų.
„Tai yra Valdemaro Tomaševskio noras turėti visas mokylas dvylikametes. Švietimo įstatymas, sistema jiems negalioja“, – teigė V.Benkunskas.
Rugpjūtį savivaldybė kreipėsi į ŠMM ir dėl dar dviejų tautinių mažumų mokyklų akreditacijos, tačiau taip pat sulaukta neigiamų atsakymų. Rusišką A.Puškino mokyklą siekta pertvarkyti į ilgąją gimnaziją su humanistinės kultūros meninės veiklos samprata, lenkiškoji Simono Konarskio gimnazija turėjo įgyti novatoriško verslumo ugdymo pakraipą.
Vicemerė E.Tamošiūnaitė tarybos narius patikino, jog savivaldybė gavo ministerijos pažadą, kad abi gimnazijos bus akredituotos kitąmet, kai bus pakeisti reikalingi teisės aktai.
Išimtys tautinių mažumų mokykloms daromos Varšuvos pareigūnams įvairių lygių susitikimuose raginant Lietuvos valdžią rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu. Sostinės vicemeras ir socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas anksčiau tvirtino, kad yra kalbėjęs ir su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi apie galimybes suteikti išimtis lenkiškų kalba mokančioms mokykloms, tačiau, anot G.Palucko, tai padaryta po konsultacijų su tautinių mažumų, tėvų bendruomenėmis.
Švietimo įstatymas numato, kad ilgoji gimnazija, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, gali išlaikyti vidurinę ugdymo programą, jei tai yra vienintelė teritorijoje esanti tautinės mažumos mokykla, taip pat jei ji vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.