„Per šiuos dešimt metų jaučiamės užaugę – sukūrėme stiprią mokymo programą, subūrėme motyvuotų mokytojų komandą, pas mus mokosi virš 800 mokinių. Šeimos vertina ugdymo kokybę, inovatyvius mokymo metodus, modernią infrastruktūrą” – pasakoja Karalienės Mortos pradinės mokyklos vadovas Donatas Kubilius.
„Mūsų pradinė mokykla įsikūrusi Kalnėnuose yra beveik pilnai užpildyta, vis dažniau negalime priimti naujų šeimų. Be to mūsų organizacijai priklauso darželių tinklas – „Vaikystės sodas“, dauguma darželių yra įsikūrę miesto centre, jas lankančioms šeimoms patinka mūsų ugdymo filosofija ir jos norėtų tęsti vaikų mokymą Karalienės Mortos mokykloje. Taigi, matydami augantį tėvų susidomėjimą, nusprendėme nuo ateinančių metų pasiūlyti šeimoms sprendimą – mokytis Karalienės Mortos mokykloje miesto centre” – planais dalinasi pradinės mokyklos vadovas.
– Jūsų nauja pradinė mokykla įsikūrė miesto centre, šalia muziejų, parkų ir bibliotekų, ar žadate išnaudoti miesto erdves edukacijai?
– Kurdami mokyklą centre žinojome, kad visos miesto teikiamos galimybės atsivers lyg ant lėkštutės. Todėl planuojame istorijos mokytis muziejuose, su menu pažindintis galerijose, lietuvių kalbos pamokoms naudotis Nacionalinės bibliotekos lobynais ir ten susitikti su knygų autoriais. Mūsų tikslas – išmokyti vaikus mokytis visą gyvenimą, todėl skatiname mokymąsi ir už klasės sienų. Juk mažiems vaikams viskas įdomu – ir kaip Gedimino pilies bokštą taip aukštai ant kalno pastatė, ir kodėl medžiai Lukiškių aikštėje kvadrato formos.
Pažinti savo šalį, miestą ne tik iš vadovėlių ir nuotraukų yra būtina, taip ugdomas pilietiškumas, nuoširdi meilė ir atsakomybė savo kraštui. Šiuo metu mokykloje įgyvendiname programą „Pažink savo miestą”, jos dėka kiekvienas mokinys žino, kokias svarbiausias miesto erdves jis aplankys šiemet. Pavyzdžiui, pirmokai keliauja į Martyno Mažvydo biblioteką, aplanko Gedimino pilies bokštą ir pan. Dar svarbiau – kad tai yra kontekstinės kelionės, vaikai lankosi vietose, apie kurias kalba tos pamokos metu. Taip teorinis mokymasis papildomas praktine patirtimi.
Taip pat turime metų keliones – klasės kartą per metus vyksta į kitus miestus pamatyti vietos įdomybių, aplanko svarbiausias erdves, susipažįsta su regiono išskirtinumais, asmenybėmis. Tai nėra įprastos pramoginės ekskursijos, svarbiausia – parsivežti gyvų žinių, todėl visos veiklos kelionės metu yra edukacinės. Net važiuodami autobusu mokiniai pildo „Kelionės pasą”, fiksuoja, ką mato pakeliui, reflektuoja mintis po apsilankymų kultūros erdvėse. Formalaus ugdymo perkėlimas į kitas erdves naudingas vaikams – jie susipažįsta su kita aplinka, išmoksta tinkamai elgtis joje, labiau vertina tai, ką miestas suteikia piliečiui.
– Manoma, kad vaikai pradinėje mokykloje pasikloja pamatus tolimesniam mokymuisi ir net karjerai. Ar tai tiesa? Ką svarbiausia išmokti pradinukui?
– Pradinio ugdymo svarba ir reikšmė grindžiama moksliniais tyrimais, įrodančiais, kad kokybiškas pradinis ugdymas suteikia pamatinius įgūdžius vaiko ateičiai, karjerai, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, pilietiškumui ir netgi mažina socialinę nelygybę.
Karalienės Mortos mokykloje taikome unikalią ugdymo programą, pagal kurią mūsų pradinių klasių mokiniai tampa atsakingi, patys sau kelia tikslą išmokti ir nuolat tobulėja. Vienas iš esminių įgūdžių, kuriuos pradinukas susiformuoja pradinėje mokykloje – tai mokėjimas mokytis. Į tai telpa daug dalykų: mokinys mokosi būti atsakingas už savo mokymosi procesą, supranta, kodėl tai yra svarbu, savarankiškai seka savo rezultatus, planuoja, taisosi mokymosi spragas, moka žinias pritaikyti kasdienybėje. Pradinėje mokykloje tai daryti labai patogu, nes yra vienas pagrindinis mokytojas, kuris puikiai pažįsta kiekvieną vaiką, gali jį pakreipti, padėti, priminti ir taip po truputėlį judėti link tikslo išmokti mokytis.
– Esate pradinės mokyklos vadovas, tačiau su mokiniais kuriate tikrai draugišką santykį, ar pavyksta išlikti autoritetu jų akyse, kaip?
– Draugiški santykiai ir autoritetas tikrai neprieštarauja vienas kitam. Kai dirbau mokytoju manęs taip pat šio klausimo klausdavo. Manau, svarbiausia mylėti savo darbą, tikėti tuo, ką darai, būti teisingu prieš save ir prieš kitus. Mokiniai nebijo užeiti į mano kabinetą, jie čia užsuka pasiteirauti, kaip man sekasi, ateina pasiūlyti naujų idėjų. Ne per seniausiai prie kabineto pakabinau skelbimą, kuriame kviečiau papietauti su manimi ir palikau grafiką. Per dieną grafikas užsipildė, kai kurie vaikai net po kelis kartus norėjo užsirašyti. Tada sulaukiau klausimų iš kolegų mokytojų, ar ir jie galėtų registruotis – tad pietavome ir su mokytojais, ir su vaikais.
Vaikai yra tai, dėl ko visi susirenkame į mokyklą, aš, kaip mokyklos vadovas, negaliu galvoti kitaip. Man iš tiesų rūpi, kaip jiems sekasi, ar jie gerai jaučiasi, kuo jie gyvena. Mano manymu, tik dalyvaudamas mokyklos gyvenime gali laikyti visus mokyklos kampus. Pavyzdžiui, pirmadieniais vedu mokyklos bendraratį, kuriame susitinka visa pradinė mokykla – virš 300 mokinių, pasikalbame apie svarbius savaitės įvykius, giedame Lietuvos ir mokyklos himnus, labinuosi su kiekvienu mokiniu. Tikiu, kad tik taip kuriamas nuoširdus santykis su vaikais ir mokytojais, taip gimsta stipri bendruomenė.
Taip pat rytais pasitinku visus vaikus prie mokyklos lauko vartelių – tai jau tapo tradicija. Pasisveikinu, persimetu žodžiu ne tik su vaiku, bet ir jo tėveliais – tai man svarbu. Iš tokių, atrodo, nedidelių dalykų formuojasi mokyklos kultūra, pati mokykla tampa kitokia. Ir tai užkrečiama – kai tėvai ir vaikai mato nuoširdų santykį ir domėjimąsi, kai jie mato, kad mokykla man yra kaip namai – ir jie taip pradeda čia jaustis. Manau, tai ir yra atsakymas, kodėl tiek vaikai, tiek mokytojai pasirenka ateiti čia kiekvieną dieną.
