Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus mokyklos susipriešino: kaltina vienos kitas politiniu protegavimu

Švietimo įstaigų reforma, pagal kurią nuo šių metų rudens neturi likti vidurinių mokyklų, Vilniuje stringa. Vienos mokyklos išsikovojo teisę likti ilgosiomis gimnazijomis, kitos dėl to jas kaltina atradus tvirtus politinius užtarėjus. Vilniaus miesto ugdymo įstaigų vadovų vardu Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas net išplatino kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir sostinės tarybos narius.
Tuskulėnų mokyklos akcija
Tuskulėnų mokyklos akcija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kreipimesi rašoma dėl „Vilniaus miesto savivaldybės ketinimų sudaryti išskirtines sąlygas kai kurioms Vilniaus miesto mokykloms išlikti vidurinėmis mokyklomis (ilgosiomis gimnazijomis)“.

„Mokyklų tinklo pertvarka Vilniaus mieste vyksta sudėtingomis sąlygomis, nes kai kurių mokyklų bendruomenės ieško jas remiančių politikų palaikymo ir bando atrasti teisės aktuose spragų, tuo siekdamos bet kokiomis priemonėmis sutrukdyti užbaigti švietimo struktūrines reformas“, – teigiama kreipimesi.

Kalba eina apie M.Daukšos, A.Kulviečio ir Tuskulėnų vidurines mokyklas. Kaip teigiama kreipimesi, švietimo ir mokslo ministras nepritarė ir nesuteikė teisės akredituoti šių mokyklų vidurinio ugdymo programą. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės meras 2015 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į ministrą prašydamas pakartotinai įtraukti į 2015 m. I pusmečio akreditavimo planą tris (Vilniaus M.Daukšos, Vilniaus A.Kulviečio ir Vilniaus Tuskulėnų) vidurines mokyklas ir įsipareigojo šioms ugdymo įstaigoms skirti papildomų lėšų ministerijos nurodytiems trūkumams pašalinti.

Vilniaus miesto mokyklų vadovai šiuose savivaldybės veiksmuose įžvelgia korupcijos požymių, – rašoma kreipimesi.

„Vilniaus miesto mokyklų vadovai šiuose savivaldybės veiksmuose įžvelgia korupcijos požymių, nes suteikus išskirtines teises kelioms miesto mokykloms dalis 1-8 klasių mokinių negalės lankyti mokyklos arti namų; nebus užtikrintas mokinių srautų valdymas Vilniaus mieste; toliau bus finansuojamos tuščios mokymosi vietos miesto keturmetėse gimnazijose; nebus išspręsta antroje pamainoje besimokančių mokinių problema (tuo pažeidžiamos higienos normos); Vilniaus miesto savivaldybė kitų švietimo įstaigų sąskaita prisiims papildomus finansinius įsipareigojimus.

Šie veiksmai nepagerins visų Vilniaus miesto mokinių ugdymo(si) kokybės, o tik sukels Vilniaus mokyklų bendruomenių nepasitenkinimą ir nusivylimą Vilniaus miesto naujos valdžios sprendimais“, – rašoma kreipimesi.

Šias tris mokyklas remia įtakingi politikai. Neoficialiai kalbama, kad tarp M.Daukšos mokyklos rėmėjų yra vienas konservatorių lyderių ekspremjeras Andrius Kubilius, A.Kulviečio – Darbo partijos vicepirmininkas Artūras Paulauskas, įtakingas konservatorius Dainius Kreivys, Tuskulėnų – buvęs Vilniaus tarybos narys, Artūro Zuoko partijai priklausantis Jonas Juodka.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Tuskulėnų mokyklos akcija
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Tuskulėnų mokyklos akcija

Šių pavardžių savo rašte mokyklų vadovai nenurodo, tačiau reikalaujama „nepolitizuoti švietimo procesų ir nepriimti neteisėtų sprendimų“. Taip pat konstatuojama, kad gimnazijų tinklas Vilniuje yra gerai išplėtotas, todėl netikslinga kurti naujas gimnazijas.

Ketvirtadienio posėdyje Vilniaus taryba svarstė dėl dviejų mokyklų likimo – J.Lelevelio mokykloje nebeformuoti 11-12 klasių, o M.Daukšos mokyklai leisti turėti visas dvylika klasių.

J.Lelevelio mokykloje mokėsi net du Nobelio premijos laureatai – Czeslowas Miloszas ir Frederikas Pasė.

J.Lelevelio mokykloje, pasak Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus Gintaro Petronio, šiuo metu dviejose patalpose mokosi apie 500 vaikų. Ir nė vienoje klasėje nesimoko daugiau nei 20 vaikų.

Andžejus Jankevičius, atstovavęs J.Lelevelio mokyklos bendruomenei, kalbėjo apie savo mokyklos istoriją ir tai, kad joje mokėsi net du Nobelio premijos laureatai – Czeslowas Miloszas ir Frederikas Pasė. „Mes neprašome papildomo finansavimo, nieko, tik prašome galimybės pasiekti savo tikslą“, – kalbėjo mokyklos atstovas.

Tačiau tarybos nariai į jo kalbas neatkreipė dėmesio, balsuodami jie pritarė siūlymui ir klausimą perdavė komitetams. Politikai juose toliau svarstys, ar ši mokykla galės išlikti vidurinė.

Sprendimas dėl M.Daukšos 11-12 klasių formavimo didesnių diskusijų nesulaukė, sprendimą tarybos nariai priėmė gana vieningai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos