Dvejų trejų metų statistika mažai ką pasakytų apie gilesnes tendencijas – iš šių duomenų išvados, ar seminaristų mažėja, ar ne, daryti neįmanoma.
„Kandidatų skaičius banguoja, pavyzdžiui, pernai buvo aštuoni kandidatai, šįmet – parengiamajame kurse studijas pradėjo šeši kandidatai, o štai prieš dvejus metus tebuvo trys kandidatai, trejus metus – du“, – 15min.lt teigė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos vicerektorius Andžejus Šuškevičius, ragindamas pažvelgti į ilgesnį laikotarpį, kuris tikroviškiau vaizduotų realią situaciją.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, anot pašnekovo, buvo pastebimas stiprus ne tik tautinis ir patriotinis atgimimas, bet ir aiškiai matėsi tikras dvasinis pakilimas, kurio vienu iš regimų rezultatų buvo gana didelis skaičius trokštančių pasišvęsti kunigiškai tarnystei.
„Dešimtojo dešimtmečio vidurys – tai buvo laikas, kai Lietuvai nebepakako vienos tarpdiecezinės kunigų seminarijos Kaune. Būtent tuo laikotarpiu atkuriama Vilniaus seminarija, taip pat Telšių kunigų seminarija, kiek vėliau dar ir seminarija Marijampolėje. Toks nedidelis kraštas kaip Lietuva turėjo keturias seminarijas, kuriose tikrai netrūko seminaristų, priešingai – jų kasmet daugėjo“, – prisiminė kun. Andžejus Šuškevičius. Palyginti su minimu laikotarpiu, tenka pripažinti, kad klierikų skaičius labai sumažėjo.
„Šiuo metu Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir parengiamajame kurse studijuoja 24 seminaristai. Deja, tai nėra didžiausias klierikų skaičius seminarijos istorijoje, tačiau nėra ir mažiausias. Prieš porą metų besiruošiančių kunigystei skaičius buvo sumažėjęs iki 14. Pastaraisiais metais statistika kiek ūgtelėjo, bet, ar tai yra ilgalaikio augimo pradžia, ar tik laikinas bangavimas – parodys laikas“, – sakė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos vicerektorius.
Išlieka tik turintys pašaukimą
Kas gi verčia rinktis kunigystės kelią? Pašnekovo teigimu, atsakymas čia gali būti tik vienas – Dievas. Jeigu žmogus renkasi studijas seminarijoje dėl kažkokių kitų slaptų motyvų, jie labai greitai paaiškėja.
Remdamasis savo patirtimi, galiu neabejotinai užtikrinti, kad tas, kuris nėra Dievo pašauktas, o peržengė seminarijos slenkstį vedamas savų tikslų, nesugebės joje išbūti ilgesnį laiką, – tvirtino Andžejus Šuškevičius.
„Remdamasis savo patirtimi, galiu neabejotinai užtikrinti, kad tas, kuris nėra Dievo pašauktas, o peržengė seminarijos slenkstį vedamas savų tikslų, nesugebės joje išbūti ilgesnį laiką“, – tvirtino kun. Andžejus Šuškevičius. Kiekvienas žmogus unikalus, todėl ir kiekvienas pašaukimas yra nepakartojamas. Vieni gana greitai ir, pašnekovo teigimu, galėtų atrodyti pakankamai lengvai apsisprendžia dėl savo gyvenimo kelio, kiti gana ilgai nedrįsta žengti šio žingsnio, savęs ieško ir bando kitose srityse.
„Seminarijoje, nors klierikų skaičius nėra labai jau didelis, tačiau kiekvieno gyvenimo istorija yra vis kitokia. Pavyzdžiui, tarp seminaristų yra gydytojas, beveik 14 metų dirbęs pagal šią profesiją, tačiau kvietimas, kurį jautė dar prieš stojant į mediciną, nesusilpnėjo, todėl galiausiai apsisprendė mesti ligtolinę profesiją ir pradėti pasiruošimą kunigystei“, – atskleidė vieno iš klierikų pasirinkimo istoriją pašnekovas. Jo teigimu, seminarijoje taip pat yra brandaus amžiaus sulaukęs vyras, kuris jau jaunystėje svarstė apie kunigystę, tačiau gyvenimo aplinkybių buvo priverstas įsivaikinti tris sesers vaikus, juos užauginti ir dabar, kai jie jau sulaukę pilnametystės, atėjo į seminariją vedamas senosios svajonės.
