„Yra keturi dideli blokai. Vienas – pedagogika, bet siekiama, kad nebūtų tų tokių labai teorinių, toli nuo praktikos nutolusių dalykų. Lygiai tiek pat dėmesio skiriama psichologijai – ne psichologijai apskritai, bet tai, ko būsimajam mokytojui reikia klasėje, dirbant su vaikais, dirbant su kolegomis (...), dirbant su tėvais. Taip pat yra didaktika, ir ketvirtoji sritis – ta, kuri programoje užima didžiausią dalį, yra praktika“, – pradedančio veikti centro tikslus per spaudos konferenciją ketvirtadienį pristatė jo vadovė Sigita Girdzijauskienė.
VU Filosofijos fakulteto prižiūrimame centre dirbs Chemijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Gamtos mokslų, Istorijos, Matematikos ir informatikos fakultetų bei Orientalistikos centro dėstytojai.
Pasak VU Filosofijos fakulteto dekano Arūno Poviliūno, rengiant pedagogus centre prioritetas bus teikiamas mokyti patį dalyką. Anot jo, mokytojo profesija visuomenės sąmonėje šiuo metu yra tapusi neprestižine ir tai esą įrod šiuo metu VU pedagogikos studijas baigiančių studentų nenoras, kad diplomuose būtų įvardyta būtent pedagogo specialybė – kai kurie studentai šiuo metu gauna tik pedagogo kvalifikaciją patvirtinančius priedus.
A.Poviliūnas tikino, kad tokį įsitikinimą bus bandoma pakeisti ir per rengiamų pedagogų įsitraukimą į mokslinę veiklą.
„Specializuotos mokyklos, kuriose rengiami tik pedagogai, formuoja atskiras pedagogų grupes, klases, kurios išsiskiria iš visuomenės ir tampa tam tikra stigma (...). Mes turime sukurti tinklą, kuris driekiasi nuo slėnių – tai yra laboratorijų, institutų metafora – iki pat mokyklų. Šiame tinkle turi bendradarbiauti ir mokslininkai, ir mokytojai, ir mokiniai, kuriuos „veža“ mokslas“, – sakė jis.
Pedagogais ketinantys tapti studentai, kaip ir iki šiol, galės rinktis dviejų su puse metų trukmės gretutinių studijų arba metus trunkančių laipsnio nesuteikiančių studijų formą. Pirmuoju, gretutinių studijų atveju būsimieji pedagogai galės lankyti centro paskaitas pasirinkdami jas greta tikslinių studijų kaip laisvąjį dalyką, antruoju – pedagoginį išsilavinimą galės rinktis jau baigę bakalauro ar magistro studijas asmenys.
„Pedagogikos centras tiesiog susistemina tai, ką mes darėme, ir jis atlieka vieną labai svarbų judesį: kol tai buvo daroma smulkių iniciatyvų tvarka, tol nebuvome užsiėme tuo, jog gautumėme teisę kelti pedagogų kvalifikaciją. Tai faktas – Vilniaus universitetas kol kas neturi teisės kelti mokytojų kvalifikacijos (...).
Įsteigtas Pedagogikos centras, mes kaunamės už teisę, kurią įvardijau. Ir tas primena, kad mes matome pedagogų rengimą, kaip dalį mokymosi visą gyvenimą“, – kalbėjo VU studijų prorektorė Nijolė Radavičienė.
Pasak jos, šiuo metu jau parengti dokumentai ir laukiama Ugdymo plėtotės centro įvertinimo.
Ji pabrėžė, kad VU surenka apie trečdalį visų valstybės skiriamų studijų krepšelių. Anot jos, skiriami krepšeliai yra tiesiogiai susiję su abiturientų baigimo rezultatais, todėl esą galima tikėtis, kad VU būtų rengiami geriausi specialistai mokyklai.
VU duomenimis, šiuo metu pasirinkę gretutines studijas pedagogo laipsnio siekia 81 studentas, laipsnio nesuteikančių studijų formą yra pasirinkę 30 studentų.
Šiemet pedagogo kvalifikaciją universitete įgijo iš viso 63 studentai, daugiausia – fizikų bei matematikos ir informatikos, lietuvių ir rusų kalbų specialistų.
