„Etatinio apmokėjimo idėja yra labai gera, pirminis variantas buvo labai geras, bet kol jį suderino su Finansų ministerija, Seimo komitetu, iš jo nieko neliko“, – BNS sakė streikuojanti Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos fizikos mokytoja ir profsąjungos vadovė Liuda Ščensnovičienė.
Ji aiškino, kad nuo rugsėjo planuojama įvesti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistema didelės miesto mokyklos pedagogams tik pakenks.
„Ir dabar mes nuskriausti, o ateity dar labiau būsime nuskriausti“, – įsitikinusi L.Ščensnovičienė.
Mokytojos aiškinimu, asmeniškai jai vietoj dabar 21 valandos per savaitę pamokų vedimui gali už tą patį atlyginimą tekti vesti pamokas 25 valandas.
„Prie to, ką aš dabar turiu, prisidės 4 kontaktinės valandos, tai kodėl jie man sako, kad dabar už viską apmokės? Jie jau dabar man neapmoka 20 proc. darbų, o dar pridės pamokų. Tai kol nepriimta, mes ir streikuojam – atkreipkite dėmesį, žmonės, ką jūs darote. Kaip jie gali tvirtinti, kad už viską man apmokės? Čia paprasta elementarioji matematika“, – piktinosi ji.
Biologijos toje pačioje progimnazijoje mokantis Mindaugas Velmunskis apgailestavo, kad miesto mokyklų mokytojams už tą patį atlyginimą teks vesti daugiau pamokų nei kaimo mokyklų pedagogams.
„Etatinio esmė ir yra perskirstyti, kažkam yra geriau, kažkam yra blogiau. Aš suprantu kaimo mokytojus, aš juos palaikau, labai gerbiu. Bet padarykime taip: meskim tuos pinigus jiems, išsilyginkime per koeficientus ir viskas. Kam čia manipuliuoti tuo etatu?“, – svarstė jis.
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje dviejų valandų įspėjamajame streike dalyvavo dauguma – keliasdešimt – mokytojų. Taip buvo ne visose streikavusiose įstaigose – pavyzdžiui, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje norą dalyvauti streike pareiškė tik aštuoni mokytojai.
Apie vykstančią protesto akciją Simono Daukanto progimnazijoje skelbė ant lauko durų pakabintas užrašas „Streikas“. Tėvai iš anksto buvo paprašyti vaikus penktadienį atvesti vėliau, bet atėjusieji įprastu laiku buvo užimami nestreikuojančių mokytojų. Streikuojantieji pedagogai nuo ryto laiką leido Mokytojų kambaryje.
„Iš visų, kurie šiandien turėtų, dirba aštuoni – tam, kad užimtų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 klasių mokinius“, – teigė profsąjungos atstovė.
Jos aiškinimu, didelė problema yra tai, kad naujas apmokėjimo modelis nepakankamai paaiškintas.
„Kodėl jie nepasako, kiek mokykla turės etatų, čia didžiausia valstybės paslaptis? Koks bus etatų formavimo principas? Tai, ką jie dabar rodo, yra grynas melas ir sukčiavimai“, – BNS kalbėjo L. Ščensnovičienė.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tikina, kad šios baimės, jog už tą pačią algą teks daugiau dirbti, yra nepagrįstos.
„Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą, valandiniai mokytojų koeficientai nėra keičiami, tad dirbant tokį patį valandų skaičių pagal naują sistemą, koks dirbamas yra dabar, atlyginimas taip pat nesikeis. Skiriami 95 mln. eurų, kurių dalis (17,4 mln.) mokyklas pasieks jau šį rugsėjį, bus skirti apmokėti papildomas valandas, kurias mokytojai šiuo metu taip pat dirba, bet tie darbai nėra apmokami“, – ministerijos BNS pateiktame komentare teigia A. Varanauskas.
Anot jo, vos 5 proc. mokytojų dabar turi visą – tai yra 36 ar daugiau valandų – krūvį. Net 30 proc. mokytojų turi mažiau nei 18 valandų – būtent šiems mokytojams planuojamas didžiausias atlyginimo padidėjimas. Žadama, kad vidutiniškai mokytojų atlyginimas Lietuvoje augs apie 20 proc. ir 2019 metais vidutinis atlyginimas bus daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Kaip skelbė streiką rengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai, iš viso norą jungtis prie streiko pareiškė apie 1 tūkst. šalies pedagogų (Lietuvoje yra apie 53 tūkst. pedagogų).
Streiku siekiama, kad būtų atidėtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas, būtų keliamos pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algos, sumažintas vaikų skaičius darželių grupėse ir mokyklų klasėse.
Vyriausybė Seimui yra pateikusi svarstyti projektus, pagal kuriuos nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų būti pradedama diegti nuo 2018 metų rugsėjo.
Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų. Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
